Ar galima apmokėti nepanaudotas atostogas darbuotojui, kuris dirba toliau

Ne. Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalis (DK 127 str. 6 d.) draudžia kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Iki 2026 m. spalio 31 d. vienintelė išimtis – darbo santykių pasibaigimas. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. atsiranda antra, siaura išimtis: ją gali numatyti tik aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis. Įmonės taisyklė, kad dienos virš tam tikros ribos „nurašomos” arba išmokamos pinigais, negaliotų. Vietoje to darbdavys turi organizuoti, kad atostogos būtų panaudotos, ir tai dokumentuoti. Atleidžiant kompensacija skaičiuojama nuo nepanaudotų atostogų darbo dienų ir darbuotojo vidutinio dieninio darbo užmokesčio.

Kiek laiko nepanaudotos atostogos išlieka, ar darbuotojas gali atsisakyti kompensacijos ir kada ji turi būti išmokėta, jau atsakėme darbo teisės konsultacijų dažnų klausimų skiltyje. Čia – kas lieka po to.

Kodėl atostogų negalima „išpirkti”

Klausimas dažnas. Keli darbuotojai metų metus neatostogauja, susikaupia dešimtys dienų, o su jomis ir įmonės įsipareigojimas. Kyla mintis: kasmet išmokėti pinigus už tai, kas viršija metinę normą, ir dienas nubraukti.

Įstatymas tam nepalieka vietos. Iki 2026 m. spalio 31 d. DK 127 straipsnio 6 dalis leidžia mokėti kompensaciją tik pasibaigus darbo santykiams.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta piniginė kompensacija už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią atostogų už dvejus darbo metus trukmę, kartu su jos apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklėmis. Toje pačioje sutartyje trejų metų terminas pasinaudoti atostogomis gali būti sutrumpintas iki dvejų metų (DK 127 str. 5 d., red. nuo 2026-11-01). DK 127 straipsnio 6 dalis nuo tos dienos šį atvejį įvardija kaip antrą draudimo išimtį (DK 127 str. 6 d., red. nuo 2026-11-01). Įmonės vidaus taisyklės ar darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis tokios išimties nesukuria. Be to, aukštesnio lygmens sutartis turi būti taikoma Jūsų įmonei ir būtent tam darbuotojui. Darbdavys, kuris yra ją pasirašiusios darbdavių organizacijos narys, privalo ją taikyti profesinių sąjungų atstovaujamiems darbuotojams (DK 197 str. 3 d.). Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. sutarties šalys gali susitarti tam tikras jos nuostatas taikyti visiems darbdavių organizacijos narių darbuotojams (DK 197 str. 5 d., red. nuo 2026-11-01). Todėl prieš mokant kompensaciją patikrinkite, ar sutartis taikoma konkrečiam darbuotojui. O darbo tvarkos taisyklės to nepakeis: Darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalis (DK 3 str. 8 d.) nustato, kad vietiniai norminiai teisės aktai negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su kodeksu, o jiems prieštaraujant taikomas kodeksas.

Darbuotojo prašymas ar sutikimas padėties nekeičia. Draudimas nesiejamas su darbuotojo valia.

Frazė „išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti” yra 127 straipsnio 5 dalyje (DK 127 str. 5 d.). Ji kalba ne apie išmokėjimą dirbant, o apie tai, kada teisė į atostogas neprarandama. Praktikoje šią išimtį ginče dažniausiai naudoja darbuotojas: „prašiau, bet neleido”. Todėl darbdaviui svarbu turėti įrodymų, kad atostogas pasiimti buvo galima.

Ką daryti vietoje to: atostogų suteikimo eilė

Priemonė, kurią įstatymas duoda darbdaviui, yra ne pinigai, o planavimas.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, o bent viena jų dalis negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų (dirbant šešias dienas per savaitę – dvylika darbo dienų, o jeigu darbo dienų per savaitę mažiau arba jų skaičius skirtingas – dvi savaitės) (Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalis, DK 128 str. 1 d.).

Už antruosius ir paskesnius darbo metus atostogos suteikiamos pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje, darbdavio ir darbo tarybos susitarime ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka, nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu nenustatyta kitaip (DK 128 str. 3 d.). Sudarant eilę atsižvelgiama į darbuotojų pageidavimus, o kai kurie darbuotojai turi pirmenybę: pirmiausia nėščios darbuotojos ir auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų (DK 128 str. 4 d.), toliau – auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, auginantys du ir daugiau vaikų (DK 128 str. 4 d. 3 p.), paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų (DK 128 str. 4 d. 4 p.) ir turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Kai kuriais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą, pavyzdžiui, nėščiai darbuotojai prieš nėštumo ir gimdymo atostogas ar po jų (DK 128 str. 5 d.), ar darbuotojui, kuris mokosi ir derina atostogas prie egzaminų (DK 128 str. 5 d. 3 p.).

Kaip atostogos įforminamos, nustato pats darbdavys (DK 128 str. 6 d.). Tai ir yra vieta, kur tvarką verta surašyti darbo tvarkos taisyklėse:

• kaip darbuotojas prašo atostogų (pakanka el. laiško);
• kas jas patvirtina ir per kiek laiko;
• iki kada darbuotojai pateikia pageidavimus eilei;
• kas vyksta, jeigu darbuotojas pageidavimų nepateikia – darbdavys pasiūlo datas pats ir tai užfiksuoja raštu.

Pasakome atvirai, kur ribos. Mūsų vertinimu, eilė padeda planuoti, bet jeigu darbuotojas atsisako atostogauti, veiksmingos teisinės priemonės jį priversti praktiškai nėra. Realiausias kelias – pokalbis ir raštu užfiksuoti pasiūlymai. Jeigu darbuotojas vis tiek neatostogauja, šie dokumentai bus įrodymas, kad galimybė buvo.

Išsaugokite atostogų prašymus

Tai praktinė pastaba, kurią tenka kartoti dažnai. Kai įmonėje atostogų prašymai teikiami el. paštu, tie laiškai ir yra atostogų apskaitos įrodymai. Jeigu prašymų nėra, sukauptų dienų likučio patikrinti nebeįmanoma. Tada buhalterio apskaičiuota kompensacija gali būti gerokai didesnė ar mažesnė už tikrąją, o ginčą spręs tai, ką pavyks įrodyti. Todėl prašymus ir patvirtinimus laikykite vienoje vietoje.

Perkėlimas ir pratęsimas

Jeigu darbuotojas atostogų metu suserga ar išeina tikslinių atostogų, pavyzdžiui, tėvystės ar vaiko priežiūros, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos (Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalis, DK 129 str. 1 d.).

Jeigu tokios aplinkybės atsirado iki atostogų, jų pradžia nukeliama, bet ne ilgiau kaip iki suteiktų atostogų pabaigos. Jeigu atostogų metu, nepanaudota dalis suteikiama kitu šalių sutartu laiku, bet tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų atostogų dalis gali būti pridėta prie kitų darbo metų atostogų (DK 129 str. 2 d.).

Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Tačiau už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (dirbant šešias dienas per savaitę – dvidešimt keturias, o kitais atvejais – keturias savaites), atostoginiai mokami atostogų metu, įprastais darbo užmokesčio mokėjimo terminais (Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalis, DK 130 str. 2 d.). Darbuotojo atskiru prašymu jie gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (DK 130 str. 3 d.).

Kaip apskaičiuojama kompensacija atleidžiant

Pirmiausia – kiek dienų. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, o švenčių dienos į jų trukmę neįskaičiuojamos (Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalis, DK 126 str. 4 d.). Teisė į dalį atostogų (ir į kompensaciją už ją) atsiranda, kai darbuotojas įgyja teisę į bent vienos darbo dienos atostogas (Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis, DK 127 str. 2 d.).

Tada – kokia dienos vertė. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas):

• skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 5.1 papunktis, VDU aprašo 5.1 p.);
• jeigu atleidimo diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal grafiką, tas mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį (VDU aprašo 5.2 p.);
• vidutinis dieninis darbo užmokestis – tai skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis, padalytas iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas (VDU aprašo 5.4 p.);
• apmokant kasmetines atostogas laikomasi tų pačių Aprašo 5 punkto taisyklių (VDU aprašo 6 p.).

Atskiros kompensacijos už nepanaudotas atostogas formulės Aprašas nepateikia. Praktikoje kompensacija apskaičiuojama nepanaudotų atostogų darbo dienų skaičių padauginus iš vidutinio dieninio darbo užmokesčio.

Jeigu sutartis nutraukiama šalių susitarimu, yra ir kitas kelias. Pasiūlyme turi būti nurodyta nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka (Darbo kodekso 54 straipsnio 2 dalis, DK 54 str. 2 d.). Todėl galima susitarti, kad darbuotojas dalį atostogų panaudos iki darbo santykių pabaigos, o už likusias bus sumokėta kompensacija.

Kaip pradėti

Atsiųskite savo darbo tvarkos taisykles (jeigu jos yra) ir nurodykite, kiek darbuotojų turi daug sukauptų atostogų. Parengsime atostogų suteikimo tvarką ir eilės sudarymo taisykles, arba patikrinsime kompensacijos skaičiavimą prieš atleidimą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės konsultacijos.