Išorinė alkoholio reklama

Alkoholinių gėrimų reklama yra griežtai ribojama, tiek turinio, tiek vietų, kuriose ji gali būti talpinama atžvilgiu. Šiuo straipsniu siekiama aptarti vieną iš alkoholinių gėrimo reklamos ribojimų vietos atžvilgiu, konkrečiai – išorinę reklamą.

Visų pirma paminėtina, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Leidžiama tik šių alkoholinių gėrimų išorinė reklama:

  • alaus;
  • alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais;
  • natūralios fermentacijos vyno;
  • natūralios fermentacijos sidro.

Taigi, pavyzdžiui, specialios technologijos vyno ar vyno gėrimų, alkoholinių kokteilių, net jei jie vyno ar sidro pagrindu, išorinė reklama draudžiama.

Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, skelbiant leidžiamų reklamuoti alkoholinių gėrimų išorinę reklamą būtina nurodyti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tekstą apie alkoholio žalą sveikatai. Taip pat toks įspėjimas turi griežtai atitikti konkrečius dydžiui ir talpinimo vietai taikomus reikalavimus ir bet koks nukrypimas nuo gali lemti, jog išorinė reklama bus laikoma netinkama. Visus šiuos reikalavimus galite rasti paspaudę čia. Taip pat pažymėtina, kad įspėjimą privaloma naudoti nepriklausomai nuo pasirinktos reklamos vietos – ar ji būtų vaizduojama stende, ant pastato sienos, ar ant automobilio.

Taigi, panagrinėkime, kas laikytina išorine reklama. Reklamos įstatymas išorine reklama įvardina reklamą, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Pažymėtina, kad vertinant, kas laikytina išorine alkoholio reklama ir ar ji nepažeidžia taikomų ribojimų, nereikėtų vadovautis savo subjektyvių vertinimu. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, kuris formuoja Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išreiškęs nuomonę, kad esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti reklamos leistinumu, turi būti taikoma tam tikro draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-469-14).

Pavyzdžiui, išorine alkoholio reklama buvo pripažinta:

  • situacija, kai ant kavinės-baro palangės padėtas iš lauko pusės matomas stendas-lentyna su vyno buteliais. Teismas vertino, kad ši reklama skirta stebėti ir yra matoma iš gatvės pusės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-39-306-07)
  • situacija, kai šalia įėjimo į barą, ant penkių lentynų, kurios sumontuotos prie lango stiklo, etiketėmis į gatvės pusę buvo išdėlioti buteliai su alkoholiniais gėrimais. Teismo vertinimu, aptariamu atveju alkoholinių gėrimų demonstravimas, nors ir tam tikrais aspektais neatiko Reklamos įstatymo naudojamos sąvokos išorinė reklama apibūdinimo, tačiau savo turiniu bei pasirinkta vieta (kuri yra matoma ne tik ir ne tiek baro lankytojams, o ir viešiems pro baro langus praeinantiems asmenims) atitinka Alkoholio kontrolės įstatyme naudojamos sąvokos alkoholio reklama apibūdinimą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-469-14)
  • situacija, kai parduotuvės lange (šalia įėjimo durų) iš vidinės pusės į gatvės (lauko) pusę iškabinti šeši reklaminiai A4 formato lapai, kuriuose pateikta tekstinė ir vaizdinė informaciją apie alkoholinius gėrimus. Plakatus iškabinusi bendrovė bandė argumentuoti, kad ši informacija dėl itin mažo jos formato nebuvo įskaitoma tolimesniu nei 4–5 metrų atstumu, todėl ji nebuvo matoma gatvės praeivių ar iš pravažiuojančių automobilių, kas turėtų būti išorinės reklamos tikslas. Tačiau šie argumentai nebuvo vertinami kaip teisiškai reikšmingi. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-858/2015)

Tačiau teismų praktika, kurioje nagrinėtos situacijos dėl išorinės alkoholio reklamos naudojimo, nėra vienareikšmiška. Pavyzdžiui, vienoje byloje pirmos instancijos teismas vertino, kad situacija, kai parduotuvėje-degalinėje ant lentynų buvo išdėlioti įvairių alkoholinių gėrimų buteliai, kurie buvo matomi pro langą iš lauko pusės, atitiko išorinės alkoholio reklamos apibrėžtį. Tačiau bylai nukeliavus į Vyriausiąjį administracinį teismą, teismas apibendrino, kad išorine alkoholio reklama pripažintina tokia informacija, kuri:

  • yra susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, bei
  • yra skleidžiama specialiomis ir pritaikytomis pateikimo priemonėmis, esančiomis ne patalpose.

Todėl alkoholio reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Vyriausiasis administracinis teismas reikšmingomis laikė aplinkybes, kad alkoholinių gėrimų buteliai buvo matomi pro degalinės parduotuvės langą, t.y. buvo sustatyti parduotuvės viduje, ant prie lango buvusių lentynų, taip pat tai, kad minėti buteliai (išskyrus 2 iš 31) buvo atsukti priekinėmis etiketėmis į parduotuvės vidų, alkoholinių gėrimų kainos iš lauko pusės nebuvo matomos. Todėl, teismo vertinimu, alkoholinių gėrimų išdėstymo parduotuvėje būdas nesudaro pagrindo neabejotinai daryti išvadą, kad buvo siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Taip pat pasisakyta, jog alkoholinių gėrimų laikymas, kai jie yra parduotuvės viduje, tačiau per langą matomi ir iš išorės (matomos tik jų galinės etiketės, nenurodomos kainos), nenustačius siekio tokiu būdu daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, negali būti laikomas išorine alkoholio reklama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-914-525/2016).

Reikia paminėti, jog Alkoholio kontrolės įstatymas įtvirtina ir išimtį, kas nelaikytina alkoholinių gėrimų išorinė reklama. Tai – alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai. Šiais atvejais įspėjimo apie alkoholio žalą sveikatai naudoti neprivaloma. Tačiau norint taikyti šią išimtį būtina atkreipti dėmesį, ar prekių ženklas yra įregistruotas (arba pripažintas plačiai žinomu). Įstatymas nenumato jokių išimčių tais atvejais, kai prekių ženklas yra tik paraiškos stadijoje. Kita vertus, praktikoje žinomi atvejai, kai suderinus su Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, buvo leista be įspėjamojo teksto naudoti ir prekių ženklus, esančius tik paraiškos stadijoje. Taigi, prieš imantis veiksmų, patartina bendradarbiauti su priežiūros institucija.

Neretai nutinka, jog prekių ženklas yra įregistruotas, tačiau ji naudojant reklamoje norima pridėti dar kokį nors vaizdinį ar tekstinį elementą. Pažymėtina, kad išimtis, leidžianti nenaudoti įspėjamojo teksto išorinėje reklamoje, praktikoje yra aiškinama siaurai ir bet kokių papildomų elementų atsiradimas sąlygoja, jog toks registruoto prekių ženklo ir kitų elementų junginys vertinamas kaip įprastinė išorinė alkoholio reklama su jai taikomais reikalavimais.

Taip pat svarbu pastebėti, kad registruojant prekių ženklus, siekiama, kad jų apsauga apimtų kuo daugiau prekių kategorijų. Siekis platesnės apsaugos gali pakišti koją vėliau siekiant šiuos ženklus naudoti išorėje. Jei prekių ženklas bus įregistruotas kaip skirtas ženklinti ne tik tuos alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra leidžiama, bet, tarkime, ir stipriesiems gėrimams, tokio prekių ženklo ne tik kad nebus galima naudoti išorinėje reklamoje be įspėjimo, bet jo naudojamas išorėje bus apskritai draudžiamas. Šis draudimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar ženklas de facto naudojamas stipriesiems ar kitiems gėrimams, kurių išorinė reklama draudžiama, žymėti.

Dalintis
Naujienlaiškis