Įmonės lėšos areštuotos ikiteisminiame tyrime: ką galima daryti

Prokuroras gali laikinai apriboti įmonės nuosavybės teisę į lėšas banke net tada, kai niekam įmonėje dar nepranešta apie įtarimą. Įmonė turi teisę šį prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jo nutartį – aukštesniajam teismui. Prokuroro paskirtas apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, bet teisėjas gali jį pratęsti. Kol įmonė nėra įtariamoji ar civilinė atsakovė, į tyrimo medžiagą ji iš esmės nepateks. Taikos sutarties su prokuroru baudžiamajame procese nėra, tačiau įstatymas numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, ir šis pagrindas taikomas ir juridiniams asmenims – tačiau tik baudžiamųjų nusižengimų, neatsargių nusikaltimų ir nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų bylose.

Situacija dažniausiai atrodo taip. Bankas sustabdo mokėjimus, vėliau įmonė gauna prokuroro nutarimą. Tyrimas vyksta, bet niekas nepaaiškina, kas tiriama. Žemiau – ką tokiu atveju leidžia įstatymas.

Kodėl lėšos gali būti apribotos, kai įtarimo dar nėra

Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 2 dalis (BPK 151 str. 2 d.) leidžia prokuroro nutarimu laikinai apriboti juridinio asmens nuosavybės teisę dviem atvejais. Pirma, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, galimą išplėstinį turto konfiskavimą (Baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose numatytais atvejais) arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. Antra, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas įmonę įtraukti civiliniu atsakovu. Įtariamojo statuso šis pagrindas nereikalauja.

Kai apribojama teisė į piniginius indėlius, visos operacijos su jais nutraukiamos, jei nutarime nenurodyta kitaip (BPK 151 str. 4 d.). Todėl verta perskaityti, ką tiksliai nutarimas apima.

Nutarime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai ir apribojimo pagrindas, apribojimo būdai ir mastas, terminas ir apskundimo tvarka (BPK 152 str. 1 d.). Nutarimas paskelbiamas nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną, o jo nuorašas įteikiamas turto savininkui (BPK 152 str. 2 d.). Jei nutarimo paskelbti nedelsiant nėra galimybės, laikoma, kad jis paskelbtas, kai įregistruojamas turto arešto aktų registre (BPK 152 str. 2 d.). Todėl apie apribojimą įmonė kartais pirmiausia sužino iš banko ar registro.

Klientai dažnai klausia, ar visko nebūtų buvę galima išvengti, jei bankas būtų paprašęs paaiškinti veiklą. Įstatymas banko pasirinkimo čia nepalieka. Finansų įstaiga, žinanti ar įtarianti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, PPTFPĮ 16 str. 1 d.). Jei per 10 darbo dienų nuo pranešimo tarnybai pateikimo ar jos nurodymo gavimo bankas nėra įpareigojamas vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo pagal BPK, operacija turi būti atnaujinama (PPTFPĮ 16 str. 7 d.). Be to, bankui draudžiama pranešti klientui, kad informacija apie jį pateikta tarnybai (PPTFPĮ 23 str. 3 d.).

Kaip apskųsti apribojimą

Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo (BPK 151 str. 5 d.).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama aukštesniajam teismui, o šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (BPK 151 str. 5 d.). Skundas aukštesniajam teismui paduodamas per nutartį priėmusį teismą per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos (BPK 65 str. 1 d., 440 str. 2 d.). Aukštesnysis teismas skundą turi išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo, o kai posėdis nerengiamas – per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos (BPK 441 str. 2 d.).

Dėl kitų prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, kuriems kodeksas nenumato atskiros tvarkos, asmuo, kuriam taikytos procesinės prievartos priemonės, gali kreiptis į aukštesnįjį prokurorą (BPK 63 str. 1 d., 64 str. 7 d.). Jei aukštesnysis prokuroras atsisako skundą patenkinti, šį jo nutarimą galima skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 63 str. 1 d.). Prokuroras skundą turi išnagrinėti per dešimt dienų nuo skundo ir reikiamos medžiagos gavimo (BPK 64 str. 2 d.).

Skundą aukštesniajam teismui verta gerai pasverti. Mūsų praktikoje teismai, spręsdami dėl didesnės apimties lėšų, yra atsargūs. Jei naujų argumentų ar dokumentų, kurių pirmasis teisėjas nematė, nėra, aukštesnysis teismas vertins tą pačią medžiagą. Be to, kol skundas nagrinėjamas, tyrimo medžiaga perduodama teismui, todėl pats tyrimas gali sulėtėti.

Skundas nėra vienintelis kelias. Apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 str. 8 d.). Todėl galima motyvuotai prašyti prokuroro apribojimą panaikinti ar susiaurinti, pavyzdžiui, kai paaiškėja aplinkybės, rodančios teisėtą lėšų kilmę.

Kiek laiko trunka apribojimas ir ar jis peržiūrimas

Prokuroro nutarimu paskirtas apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali jį pratęsti, bet ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Pratęsimo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 151 str. 6 d.).

Svarbi išimtis: bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, dėl kai kurių įstatyme išvardytų apysunkių nusikaltimų, bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 str. 7 d.). Kitose bylose ši išimtis netaikoma, todėl apribojimą galima pratęsti tik BPK 151 str. 6 d. nustatytomis ribomis – ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Bet kuriuo atveju kiekvienas pratęsimas yra atskira teisėjo nutartis, kurią galima skųsti (BPK 151 str. 6 d.).

Pats ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus: dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius, dėl sunkių ir labai sunkių – per devynis mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Šiuos terminus aukštesnysis prokuroras gali pratęsti dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių (BPK 176 str. 2 d.). Skųstis dėl tyrimo vilkinimo gali įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos tyrimas nebaigtas (BPK 215 str. 1 d.). Įmonė, kuri nėra įtariamoji, šios priemonės neturi.

Ar įmonė gali gauti informacijos apie tyrimą

Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini (BPK 177 str. 1 d.). Teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis įstatymas suteikia įtariamajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui (BPK 181 str. 1 d.). Asmuo, kurio turtas apribotas, tarp jų nenurodytas. Kitaip yra, jei įmonė nutarimu įtraukta į bylą civiline atsakove (BPK 111 str. 1 d.). Tada ji turi civilinio ieškovo teises: ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus ir prašymus, skųsti sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu (BPK 111 str. 2 d., 110 str. 2 d.). Taigi, kol įmonė nėra nei įtariamoji, nei civilinė atsakovė, ji paprastai žino tik tai, kas parašyta nutarime dėl apribojimo.

Įmonė gali turėti įgaliotąjį atstovą. Asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis jam teisinę pagalbą (BPK 55 str. 1 d.). Juridinio asmens atstovu gali būti jo vadovas, įgaliotas darbuotojas ar advokatas (BPK 55 str. 2 d.). Atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą dėl atstovo dalyvavimo procese (BPK 55 str. 3 d.), ir jis turi tas pačias teises kaip atstovaujamasis (BPK 56 str. 1 d.). Mūsų praktikoje, praėjus kuriam laikui nuo apribojimo, verta raštu kreiptis į prokurorą ir prašyti informacijos apie tai, kiek ji gali būti suteikta.

Padėtis pasikeičia, jei įtarimas pateikiamas pačiai įmonei. Įtariamasis turi teisę gauti informaciją apie su juo susijusio proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas, ir susipažinti su medžiaga (BPK 21 str. 4 d.). Juridinio asmens atstovas naudojasi visomis įtariamojo teisėmis (BPK 388 str. 4 d.). Prokuroras gali neleisti susipažinti su medžiaga ar jos dalimi, jei tai galėtų pakenkti tyrimo sėkmei, bet tokį nutarimą per septynias dienas nuo nuorašo gavimo galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjo nutartis dėl tokio skundo neskundžiama (BPK 181 str. 1 d.). Kai ikiteisminis tyrimas baigtas ir rašomas kaltinamasis aktas, prokuroras nebegali neleisti susipažinti su medžiaga (BPK 181 str. 2 d.).

Ar galima bendradarbiauti ir paaiškinti savo veiklą

Taip. Mūsų praktikoje per atstovą prokurorui pateikiamas raštiškas paaiškinimas su dokumentais: kaip veikia verslo modelis, iš kur gautos lėšos, kas yra sandorių šalys. Tai padeda motyvuotai prašyti apribojimą panaikinti ar susiaurinti (BPK 151 str. 8 d.). Įtariamojo statusą turintis asmuo turi aiškią teisę pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir prašymus, taip pat teisę tylėti (BPK 21 str. 4 d.). Civiline atsakove įtraukta įmonė taip pat gali teikti įrodymus ir prašymus (BPK 111 str. 2 d., 110 str. 2 d.).

Prieš teikdami paaiškinimus, pasitarkite su advokatu. Tai, ką įmonė pateikia, tampa tyrimo medžiaga.

Kokia rizika gresia įmonei ir jos vadovams

Juridinis asmuo atsako tik už tas veikas, už kurias Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė (Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalis, BK 20 str. 1 d.). Atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei veiką įmonės naudai ar interesais padarė vadovaujančias pareigas einantis asmuo, turėjęs teisę atstovauti, priimti sprendimus ar kontroliuoti veiklą (BK 20 str. 2 d.). Įmonė gali atsakyti ir tada, kai veiką jos naudai padarė darbuotojas ar įgaliotas atstovas tokio asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės (BK 20 str. 3 d.).

Juridiniam asmeniui gali būti skiriama bauda, veiklos apribojimas arba likvidavimas (BK 43 str. 1 d.), kartu su bausme – ir baudžiamojo poveikio priemonės, įskaitant turto konfiskavimą (BK 43 str. 5 d.). Įmonės atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris veiką padarė, organizavo, kurstė ar padėjo padaryti, atsakomybės (BK 20 str. 5 d.). Net nenuteistam juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas gali būti konfiskuojamas, pavyzdžiui, jei įgydami turtą jis pats arba jame vadovaujančias pareigas ėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 4 d. 5 p.).

Jei procesas vyksta prieš pačią įmonę, ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymu gali laikinai sustabdyti ar apriboti jos veiklą arba uždrausti reorganizuotis (BPK 389 str. 1 ir 2 d.).

Ar baudžiamajame procese galima susitarti

Taikos sutarties su prokuroru ar teismu, kokia sudaroma civiliniame procese, BPK nenumato. Yra kitas institutas – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Teismas (ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo teisėjas) gali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra visos šios sąlygos kartu (BK 38 str. 1 d., 38 str. 2 d.):

• jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką;
• jis savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl jos atlyginimo ar pašalinimo;
• jis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;
• yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo pagrindu negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris jau buvo atleistas kaip susitaikęs, jei nuo to sprendimo įsiteisėjimo iki naujos veikos praėjo mažiau negu treji metai (BK 38 str. 2 d.). Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas ir juridiniams asmenims (BK 40¹ str.). Atkreipkite dėmesį: jei tiriamas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį (BK 216 str. 1 d.), už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų, tai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.). Susitaikymo pagrindas tada netaikomas, o apribojimo pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 str. 7 d.).

Ikiteisminiame tyrime susitaikymas yra tyrimo nutraukimo pagrindas (BPK 212 str. 5 p.). Tokiu atveju tyrimą nutraukia ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, kuris patvirtina prokuroro nutarimą (BPK 214 str. 2 d.).

Kitas, supaprastintas proceso užbaigimo būdas – teismo baudžiamasis įsakymas. Jis galimas dėl veikų, už kurias gali būti skiriama ne tik laisvės atėmimo bausmė, ir tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą (jeigu žala buvo padaryta) arba įsipareigoja ją atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.). Ikiteisminio tyrimo metu šis kelias galimas tik tada, kai kaltinamasis tam neprieštarauja (BPK 418 str. 3 d.). Tai ne susitaikymas: bausmė vis tiek paskiriama, tik be nagrinėjimo teisme.

Svarbu suprasti tris dalykus. Pirma, susitaikoma su nukentėjusiuoju, ne su prokuroru. Antra, būtinas prisipažinimas, taigi tai ne būdas greičiau atgauti lėšas, jei įmonė laiko save nekalta. Trečia, fizinio asmens atleidimas nuo atsakomybės nepašalina įmonės atsakomybės (BK 20 str. 5 d.), o procesas įmonei gali būti tęsiamas atskirai (BPK 387 str. 3 d. 2 p.).

Kaip pradėti

Atsiųskite prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ir, jei jau yra, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Įvertinsime skundo pagrindus ir terminus ir parengsime skundą ar paaiškinimą prokurorui.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: kiti ginčai.