Darbo tarybų steigimo pagrindai bei svarbiausi aspektai

Atnaujinta 2026-10-22. Pirmą kartą paskelbta 2017 m.; tuometinis tekstas aprašė pereinamąjį 2017–2018 m. laikotarpį ir nebeatitinka dabartinio Darbo kodekso.

Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau (DK 169 str. 1 d.). Darbdavys pats darbo tarybos neišrenka. Jis sudaro rinkimų komisiją, o tarybą renka darbuotojai. Jeigu rinkimai neįvyksta, nes trūksta kandidatų, po šešių mėnesių rengiami nauji rinkimai (DK 171 str. 5 d.). Darbo taryba svarbi ir darbo apmokėjimo sistemai: su ja reikia konsultuotis prieš tvirtinant ar keičiant sistemą (DK 140 str. 3 d., 206 str. 1 d.).

Kada darbo taryba privaloma

Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai (DK 169 str. 3 d.). Kai kadencija baigiasi, reikia rinkti naują tarybą.

Įstatymas: darbuotojų atstovai veikia laisvai ir nepriklausomai. Darbdaviui draudžiama daryti įtaką jų sprendimams ar kitaip kištis į jų veiklą (DK 166 str. 1 d.). Iš to išplaukia: darbdavys negali pats parinkti kandidatų ir negali raginti darbuotojų balsuoti už ar prieš kurį nors kandidatą.

Kiek narių turi darbo taryba

Narių skaičius priklauso nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus (DK 170 str. 1 d.):

Į darbo tarybą gali būti renkamas darbuotojas, sulaukęs 18 metų, kurio darbo santykiai trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Jeigu visi darbuotojai dirba trumpiau, renkami ir jie (DK 170 str. 2 d.). Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais (DK 170 str. 3 d.).

Rinkimai žingsnis po žingsnio

1. Rinkimų komisija

Darbdavys įsakymu sudaro rinkimų komisiją iš 3–7 narių. Tai padaroma ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tada, kai atsiranda pareiga turėti darbo tarybą. Vadovaujantys darbuotojai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį komisijos narių (DK 171 str. 2 d.).

Komisijos narių darbdavys savo iniciatyva negali atleisti iš darbo, kol galioja komisijos įgaliojimai. Už rinkimams sugaištą laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis (DK 171 str. 4 d.).

2. Pirmasis komisijos posėdis

Komisija susirenka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo. Ji išsirenka pirmininką ir nustato rinkimų datą. Rinkimų data negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai nuo komisijos sudarymo (DK 171 str. 3 d.).

3. Kandidatai

Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kiekvienas iš jų gali pasiūlyti vieną kandidatą. Pasiūlymas pateikiamas komisijai raštu kartu su rašytiniu kandidato sutikimu. Komisijos nariai kandidatais būti negali. Profesinė sąjunga gali pasiūlyti ne mažiau kaip tris kandidatus. Visų kandidatų sąrašas sudaromas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų (DK 171 str. 5 d.).

Jeigu kandidatų tiek pat, kiek renkama narių, ar mažiau, komisija skiria papildomą laiką. Jeigu ir tada kandidatų nepakanka, komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad rinkimai neįvyko. Tada nauji rinkimai rengiami po šešių mėnesių nuo komisijos sprendimo (DK 171 str. 5 d.). Patarimas: šią datą užsirašykite iš karto.

4. Balsavimas

Balsuoti gali visi darbuotojai, bent tris mėnesius nepertraukiamai dirbantys pas darbdavį, išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis (DK 171 str. 1 d.). Balsuojama slaptai, darbo metu. Darbdavys sudaro sąlygas balsuoti ir už tą laiką moka vidutinį darbo užmokestį. Sąlygos balsuoti turi būti sudarytos ir dirbantiems ne darbovietėje (DK 171 str. 6 d.).

Rinkimai įvyksta, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jeigu dalyvavo pusė ar mažiau, pakartotiniai rinkimai turi būti surengti per artimiausias septynias dienas. Jie įvyksta, jeigu dalyvavo bent ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių darbuotojų (DK 171 str. 10 d.). Jeigu neįvyksta ir jie, taryba neišrenkama. Šiuo atveju DK naujų rinkimų termino nenustato, bet pareiga turėti darbo tarybą lieka (DK 169 str. 1 d.).

Elektroniniu būdu balsuoti galima tik bendru komisijos ir darbdavio sutarimu. Be to, turi būti užtikrinta, kad balsavimas slaptas ir kad balsai užskaitomi teisingai (DK 171 str. 16 d.).

5. Rezultatai ir pirmasis darbo tarybos posėdis

Komisija suskaičiuoja balsus ir surašo protokolą (DK 171 str. 8 d.). Rezultatai viešai paskelbiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos, o protokolo kopija įteikiama darbdaviui (DK 171 str. 3 d. 6 p., 9 d.). Išrinkti tie, kurie gavo daugumą balsų. Kai balsai lygūs, išrinktas tas, kurio darbo stažas įmonėje didesnis (DK 171 str. 11 d.).

Per penkias dienas nuo rezultatų paskelbimo darbuotojai ar darbdavys gali raštu prašyti komisijos ištaisyti rinkimų pažeidimus. Komisija prašymą išnagrinėja ir sprendimą paskelbia per tris dienas. Jį galima skųsti teismui per penkias dienas. Teismas gali uždrausti sušaukti tarybą, kol išnagrinės skundą (DK 171 str. 14 d.).

Pirmąjį darbo tarybos posėdį komisijos pirmininkas sušaukia ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rezultatų paskelbimo. Nuo šio posėdžio taryba įgyja įgaliojimus (DK 173 str. 1 d.). Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pirmojo posėdžio tarybos pirmininkas raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai apie tarybos sudarymą (DK 173 str. 6 d.).

Rinkimų materialinį techninį aprūpinimą suteikia darbdavys (DK 171 str. 13 d.).

Ką sako teismai

• Šiaulių apylinkės teismas pripažino, kad įstaigos direktorius pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Po neįvykusių rinkimų nauji nebuvo rengiami daugiau nei metus. Teismas laikė tai delsimu vykdyti pareigą inicijuoti darbo tarybos sudarymą. Dalies darbuotojų raštiški pareiškimai, jog taryba jiems nereikalinga, šios darbdavio pareigos nepanaikina (2022-09-15 nutartis byloje Nr. II-161-1113/2022).
• Klaipėdos apygardos teismas bylą dėl dienpinigių išsprendė kitu pagrindu, bet pažymėjo: darbdavys, nepateikęs įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu inicijuotus, bet neįvykusius rinkimus, negali remtis tuo, kad įmonėje nėra darbuotojų atstovo (2025-11-13 sprendimas byloje Nr. e2A-1429-513/2025).
• Tas pats teismas kitoje byloje sprendė, kad jeigu darbdavys rinkimus organizavo (toje byloje – du kartus), bet taryba nebuvo išrinkta dėl kandidatų trūkumo, tai neturėtų riboti darbdavio galimybės priimti vidaus administravimo aktus (2023-12-07 nutartis byloje Nr. e2A-1112-777/2023).

Pirmoji ir trečioji nutartis priimtos, kai DK 171 str. 5 d. nustatė, kad nauji rinkimai rengiami „ne anksčiau kaip po šešių mėnesių“. Nuo 2024-10-25 įstatyme rašoma „po šešių mėnesių“. Šios nutartys priimtos ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: jos rodo kryptį, bet nėra privalomas precedentas.

Mūsų vertinimas: neįvykę rinkimai pateisina tarybos nebuvimą tik laikotarpiu iškart po jų. Jeigu trūko kandidatų, po šešių mėnesių rinkimus reikia rengti iš naujo (DK 171 str. 5 d.).

Darbo taryba ir darbo apmokėjimo sistema

Jeigu darbo apmokėjimo sistemos nenustato kolektyvinė sutartis, prieš tvirtinant ar keičiant sistemą reikia įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras (DK 140 str. 3 d.). Darbdavys, kuris vidutiniškai įdarbina 20 ir daugiau darbuotojų, dėl darbo apmokėjimo sistemos informuoja darbo tarybą ir su ja konsultuojasi (DK 206 str. 1 d.). Darbo taryba informuojama ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo patvirtinimo (DK 206 str. 2 d.). Per tris darbo dienas taryba gali pareikalauti konsultacijų. Tada jos trunka ne trumpiau kaip penkias darbo dienas, jeigu taryba nesutinka su kitokiu terminu (DK 206 str. 3 ir 5 d.).

Todėl įmonei, kuri turi 20 ir daugiau darbuotojų, bet neturi darbo tarybos, pirmiausia reikia surengti rinkimus. Išimtis – kai profesinei sąjungai priklauso daugiau kaip trečdalis darbuotojų (DK 169 str. 4 d.). Mūsų rekomendacija: sistemą rengkite tuo pačiu metu, kai vyksta rinkimai, o konsultuokitės, kai taryba išrinkta. Jeigu rinkimai neįvyko, pasilikite paskelbtą protokolą: jis parodo, kodėl įmonėje nėra darbo tarybos. Darbuotojus vis tiek informuokite ir su jais pasikonsultuokite, laikydamiesi tų pačių dešimties darbo dienų. Jeigu įmonėje veikia profesinė sąjunga, informaciją pateikite jai (DK 206 str. 4 d.).

Darbo taryba taip pat gali reikalauti informacijos apie darbo užmokestį. Ši pareiga taikoma darbdaviui, kuris turi daugiau kaip 20 darbuotojų. Darbdavys pateikia duomenis apie vidutinį darbo užmokestį. Duomenys nuasmeninami ir skirstomi pagal pareigybių grupes ir lytį. Jie atnaujinami bent kartą per metus. Įtraukiamos tik grupės, kuriose yra daugiau kaip 2 darbuotojai; vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai neįtraukiami (DK 23 str. 2 d. 1 p.).

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Sodra apskaičiuos vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius. Darbdaviams, turintiems 100–249 apdraustuosius, ji juos pateiks kas trejus metus, o turintiems 250 ir daugiau – kasmet. Per vieną mėnesį nuo gavimo darbdavys turės pateikti darbuotojų atstovams ir darbuotojams atotrūkio pagal pareigybių grupes duomenis. Tai taikoma grupėms, kuriose yra daugiau kaip 2 kurios nors lyties darbuotojai (DK 23 str. 5 d., redakcija nuo 2027-01-01).

Dažniausios klaidos

• Laukiama, kol darbuotojai patys susiorganizuos. Rinkimus inicijuoja darbdavys, sudarydamas komisiją per dvi savaites (DK 171 str. 2 d.).
• Po neįvykusių rinkimų nieko nedaroma. Jeigu rinkimai neįvyko dėl kandidatų trūkumo, po šešių mėnesių rengiami nauji rinkimai (DK 171 str. 5 d.).
• Pamirštama kadencija. Taryba renkama trejiems metams (DK 169 str. 3 d.).
• Komisijos narys tampa kandidatu. To daryti negalima (DK 171 str. 5 d.).
• Balsuojama ne darbo metu arba už balsavimo laiką nesumokamas vidutinis darbo užmokestis. Abu dalykus nustato DK 171 str. 6 d.

Kaip tai padaryti su Linden

Atlygis sistemoje darbo tarybos rinkimai vyksta tais pačiais žingsniais, kaip aprašyta šiame straipsnyje. Sistema apskaičiuoja kiekvieną terminą, parengia vadovo įsakymą, protokolus, biuletenius ir pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai. Ji primena ir apie naujus rinkimus, jeigu pirmieji neįvyko dėl kandidatų trūkumo. Pasitikrinti, ar Jums reikia darbo tarybos, galite čia: atlygis.linden.lt/patikra.

Susiję straipsniai

• Darbo apmokėjimo sistema be darbo tarybos: kaip konsultuotis su darbuotojais
• Darbo apmokėjimo sistema mažai įmonei iki 2026-12-31
• Atlygio skaidrumas: ką darbdavys turi padaryti ir iki kada
• Darbo apmokėjimo sistemos savikontrolė: 20 klausimų

Atlygio sistemoje dabar galite nemokamai patikrinti, ar Jūsų įmonėje vyrų ir moterų darbo užmokestis skiriasi 5 proc. ar daugiau – kiekvienoje darbuotojų grupėje. Apmokėti reikės tik prieš rengiant dokumentus. Registruotis ir patikrinti. Kaip skaičiuojamas skirtumas, paaiškiname straipsnyje „Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis: kaip jį skaičiuoja Atlygis”.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.