Darbo sutarties forma
Dažnai manoma, kad darbo sutartį privalu sudaryti pagal Vyriausybės patvirtintą standartinę formą. Tokia nuomonė yra klaidinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Vyriausybės patvirtinta forma yra viso labo pavyzdinė – nustatyta siekiant palengvinti šalims darbo sutarties įforminimą, bet jokiu būdu ne privaloma visa apimtimi, t. y. šalys turi teisę išbraukti tam tikras sąlygas arba pridėti naujų, pavyzdinėje sutartyje neaptartų, klausimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB Neo group, bylos Nr. 3K-3-157/2010 m.) Darbo sutartyje privaloma aptarti tik tris būtinąsias sąlygas:
- Darbovietę – įmonė, kurioje įsidarbina darbuotojas, įmonės padalinio ar tikslesnės darbo vietos nurodyti neprivalu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008)
- Darbo funkciją – nustato, kokį darbą turės dirbti darbuotojas, ji darbo sutartyje gali būti apibrėžiama nurodant tam tikras pareigas. Darbo funkcijų, kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos, negalima painioti ir tapatinti su darbo funkcijų atlikimo būdu. Paprastai darbo funkcijų atlikimo būdas nėra darbo sutartyje nustatyta sąlyga, nebent jis ar tam tikri jo elementai yra nurodyti. Paprastai darbo funkcijų atlikimo būdą nustato darbdavio patvirtinti pareigybės aprašymas, darbo tvarkos taisyklės ir kitokie lokaliniai teisės aktai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.M. v. UAB EMIRA, Nr. 3k-3-62-2013; 2002 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Konstantinas Janulis v. Lentvario pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-1150/2002)
- Darbo užmokestį – nurodoma mėnesinė alga, valandinis atlygis, nuoroda, kad darbo užmokestis mokamas pagal įmonėje galiojančią darbo apmokėjimo tvarką, arba įvairūs mišrūs variantai. Rekomenduotina nurodyti konkrečią pastovią darbo užmokesčio dalį, o kintamą dalį (priklausomą nuo darbuotojo rezultatų) mokėti pagal darbdavio patvirtintą tvarką (darbo apmokėjimo taisykles ar pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Roman Glovackij v. UAB ”Kurtina”, bylos Nr.3K-3-890/2003)
Visos kitos darbo sutarties sąlygos yra neprivalomos ir priklauso išimtinai nuo šalių susitarimo konkrečiu atveju. Kai kuriais atvejai tokios sąlygos galioja tik tada, kai yra įrašomos būtent į darbo sutartį (pvz., sąlyga apie kilnojamą darbo pobūdį), bet bendru atveju darbdavys yra laisvas savo sprendimais nustatyti bei keisti visas darbo sutartyje neaptartas darbo sąlygas. Todėl rekomenduojama įmonei pagal konkrečius poreikius pasitvirtinti savo naudojamą darbo sutarties formą (ar kelias formas). Sprendžiant dėl to, kokias darbo sąlygas įtraukti į darbo sutartį, o kokias ne, reikėtų atsiminti paprastą taisyklę – tas, kas nustatoma dviem parašais, tas ir keičiama dviem parašais, o kas nustatoma vienu parašu, tas ir keičiama vienu parašu.
Darbo sutarties šabloną galite įsigyti pasinaudoję mūsų inovatyviu įrankiu LegalDrive, paspaudę ant šios nuorodos.
