Darbo santykiai karantino laikotarpiu

NUSATYTI APRIBOJIMAI KARANTINO LAIKOTARPIU

Vyriausybė 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nustatė karantino režimą, t.y. karantino laikotarpiu draudžiamas veiklas:

  1. kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų ir įmonių veiklą;
  2. visus atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius bei susibūrimus;
  3. sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veiklą;
  4. viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams;
  5. parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veiklą, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veiklą. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams;
  6. grožio paslaugų veiklą;
  7. lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veiklą;
  8. vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centrų veiklą.

Veiklų draudimas reiškia, kad visos įmonės nuo 2020 m. kovo 16 dienos privalo nutraukti visas išvardintas veiklas. Veiklų draudimas taip pat turės netiesiogines pasekmes – nebebus ekonomiškai prasmingos veiklos, skirtos uždraustų veiklų aptarnavimui, pvz., prekių pristatymas atitinkamoms veikloms.

Natūralu, kad dėl uždraustų veiklų arba dėl ženkliai sumažėjusios veiklos apimties, įmonės nebegalės suteikti darbo visiems ar daliai darbuotojų. Darbo kodeksas šiuo metu tokiam atvejui numato tik vieną galimą veiksmą – prastovos paskelbimą.

Prastovos

Pagal Darbo kodekso 47 str. jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Šiuo atveju įmonės kaip tik ir negali suteikti darbuotojams sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių – laikinai uždraustos veiklos (tiek pačios įmonės, tiek ir įmonės pirkėjų). Prastova apmokama apytiksliai mokant 40 proc. atitinkamo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią apmokėjimo formulę galite rasti Darbo kodekso 47 str. 2 – 5 dalyse, matematinė formulė apmokėjimui už prastovą, kurios trukmė daugiau nei trys dienos:

[dienos VDU] * (7/3 + 0,4 * ([trukmė dienomis] – 3))

Pavyzdžiui, jei darbuotojo dienos VDU lygus 50 EUR, kas atitinka apytiksliai 1.050 EUR mėnesinį darbo užmokestį prieš mokesčius, apskaičiuotas apmokėjimas už 21 dienos (vidutinio mėnesio) prastovą prieš mokesčius sudarys 476,67 EUR. Tačiau pagal Darbo kodekso 47 str. 5 d. kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Šiuo atveju paskaičiuotas apmokėjimas už prastovą yra mažesnis nei šiuo metu galiojanti MMA (607 EUR), taigi apmokėjimas prieš mokesčius bus lygus minimaliai algai – 607 EUR.  Jei atlikti atvirkštinį apskaičiavimą, galime matyti, kad įprastinę savaitę dirbantiems darbuotojams, kurių mėnesinė alga prieš mokesčius yra apytiksliai iki 1.340 EUR, už prastovos kalendorinį mėnesį turės būti mokama minimali mėnesinė alga, o gaunantiems daugiau – prastovos apmokėjimas bus didesnis, pvz., jei mėnesinė alga 2.500 EUR, prastovos apmokėjimas už vidutinį kalendorinį mėnesį sudarys 1.140 EUR prieš mokesčius. Tęsiant prastovą sekantį mėnesį apskaičiuotas apmokėjimas už prastovą neženkliai mažės, nes nebebus padidintos dedamosios už pirmas tris dienas (7/3 dienos VDU), tada mėnesinio užmokesčio riba, nuo kurios bus mokama minimali alga didės iki apytiksliai 1.530 EUR.

Kadangi šiuo atveju pagal karantino laikotarpį prastova skelbiama ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, jos metu darbuotojai neprivalo atvykti į darbą, tačiau turi būti pasirengę atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo.

Tai atvejais, kai dėl taikomų draudimų nėra uždraudžiama visa įmonės veikla, o tik sumažėja jos apimtys (tiek tiesiogiai dėl taikomų apribojimų, tiek ir netiesiogiai – dėl tiekimo grandinės), gali būti skelbiama dalinė prastova, t.y. sutrumpinamas darbo laikas. Pvz., kavinė nebeaptarnauja klientų vietoje, tačiau gamina maistą išsinešimui. Šiuo atveju už dirbtą laiką mokamas įprastinis darbo užmokestis, o už prastovos laiką apmokama pagal prastovos taisykles, t.y. apytiksliai 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau darbo užmokesčio ir apmokėjimo už darbą suma per kalendorinį mėnesį turi būti ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlygis. Esant dalinei prastovai darbo užmokestis apskaičiuojamas kaip įprasta, o apmokėjimas už prastovą apskaičiuojamas pagal formulę:
[valandos VDU] * ([prastovos valandos I dieną] + 2/3 * [prastovos valandos II ir III dieną] + 0,4 * [prastovos valandos IV ir vėlesnėmis dienomis])

Pavyzdžiui, jei valandinis VDU lygus 6 EUR, kas apytiksliai atitinka 1.000 EUR mėnesinį darbo užmokestį prieš mokesčius, o įprastinis darbo laikas trumpinamas per pusę (pusė įprastinės dienos), apmokėjimas už darbą sudarys apytiksliai 500 EUR prieš mokesčius, o apmokėjimas už prastovą apytiksliai 230 EUR, iš viso prieš mokesčius apytiksliai 730 EUR. Šiuo atveju mėnesinio darbo užmokesčio riba, nuo kurios už dalinę prastovą mokama minimali alga, yra mažesnė ir sudaro apie 840 EUR.

Dalinės (bet ne pilnos) prastovos atvejais taip pat galima valstybės pagalba pagal Darbo kodekso 48 str., tačiau kol kas ši priemonė dar nėra aktyvuota. Ją aktyvavus Vyriausybei, įmonės galės kreiptis į SODRĄ ir prašyti dalinės subsidijos darbuotojams, kurių darbo užmokestis sumažėjęs dėl dalinės prastovos. Pagal esamą Darbo kodekso 48 str. redakciją nėra galimybės gauti valstybės paramą pilnos prastovos atveju.

Prastova (tiek pilna, tiek dalinė) privačiame sketoriuje yra skelbiama laisvos formos darbdavio sprendimu pagal atitinkamoje įmonėje įprastą komunikacijos su darbuotojais tvarką (įsakymu, el. pašto žinute, raštu ir pan.). Tokiame sprendime turi būti nurodyta, kam skelbiama prastova ir kokiam laikotarpiui (nuo … iki …, galima sieti ir su aplinkybe, pvz., kol galioja draudimas barų veiklai). Jei skelbiama dalinė prastova, papildomai nurodoma kiek trumpinama darbo laiko norma ir pateikiamas darbo grafikas prastovos laikotarpiu.

Pavyzdžiui, jei pagal įmonės taisykles ir susitarimus su darbuotojais oficialiai komunikacijai naudojamas el. paštas, galima tokio turinio žinutė atitinkamiems darbuotojams, kuria paskelbiama prastova:

Sveiki,

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir uždraudė [uždraustos veiklos rūšis] veiklą nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30, mūsų įmonė laikinai negali suteikti Jums sulygto darbo ir skelbia prastovą nuo 2020-03-16 iki paskutinės barų veiklos draudimo dienos imtinai.

Prastovos laikotarpiu Jūs neprivalote vykti į darbą, tačiau turite būti pasiruošęs (-usi) atvykti į darbą sekančią dieną po mūsų pranešimo apie prastovos pabaigą.

Prastovos laikotarpiu Jums bus mokama 40 proc. Jūsų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, , bet ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlygis. (tikslią apmokėjimo formulę galite rasti Darbo kodekso 47 str. 2 – 5 dalyse.)

UAB Pavadinimas administracija

Kiti susitarimai su darbuotojais

Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodeksas nenumato nenugalimos jėgos (force majeure) koncepcijos kaip ji suprantama sutarčių teisėje, tokios sąvokos tiesiog nerasite Darbo kodekse. Todėl, skirtingai nuo kitų sutarčių rūšių, susiklosčiusioje situacijoje nėra galimybės nei nutraukti darbo sutarčių be netesybų (išeitinės išmokos, įspėjimo), nei nemokėti netesybų (prastovos apmokėjimo) už tai, kad darbo negalima suteikti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Darbo kodeksas nenumato galimybės darbdaviui savo iniciatyva išleisti darbuotoją nemokamų atostogų ar kaip nors kitaip nušalinti darbuotoją dėl karantino nemokant jam kompensacijos už nesuteiktą darbą.

Be prastovos paskelbimo kaip darbdavio teisės, kuria šis gali pasinaudoti vienašališkai, galimos ir kitos priemonės susitarus su atitinkamais darbuotojais:

  1. Nedarbingumo pažymėjimai tiems darbuotojams, kurie turi teisę tokius gauti, pvz.: darbuotojai su peršalimo simptomais, darbuotojai, auginantys nepilnamečius vaikus ir pan.;
  2. Kasmetinių atostogų suteikimas.

Darbuotojai, turintys teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą (pvz., turintys vaikų iki 6 m.), turi patys atlikti šiuos veiksmus:

□    kreipiamasi į šeimos gydytoją – jei visi sveiki, rekomenduojama kreiptis telefonu;

□    gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“, ligos kodas pagal TLK-10-AM – Z20.8. Reikia nurodyti prižiūrimą vaiką. Šie duomenys svarbūs šeimos gydytojams;

□    vienas iš tėvų, globėjų, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 14 kalendorinių dienų nevyksta į darbą ir prižiūri vaiką;

□    jei niekada gyvenime nesate prašę ligos išmokos, turite vieną kartą pateikti elektroninį prašymą „Sodrai“ prisijungę prie asmeninės paskyros gyventojams;

□    Pasirinkite skiltį Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį.

□    Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite.

□    Paspauskite „Pateikti“.

□    Ligos išmoka prižiūrint vaiką sudaro 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmoka prižiūrint vaiką skaičiuojama nuo pirmosios nedarbingumo dienos, tik už darbo dienas. Ligos išmokos dydžio skaičiuoklę rasite čia.

Nuotolinio darbo organizavimas

Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 taip pat yra rekomenduojama (bet neprivaloma) leisti nuotoliniu būdu dirbti visiems darbuotojams, kuriems tai yra įmanoma pagal darbo pobūdį. Toks leidimas gali būti suteikiamas laisvos formos darbdavio sprendimu pagal atitinkamoje įmonėje įprastą komunikacijos su darbuotojais tvarką (įsakymu, el. pašto žinute, raštu ir pan.). Tokiame sprendime turi būti nurodyta, kam leidžiama dirbti nuotoliniu būdu (skyriai, pareigybės ar pan.) ir kokiam laikotarpiui (nuo … iki …, galima sieti ir su aplinkybe, pvz., kol galioja karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje). Taip pat pagal poreikį galima nurodyti kitas darbo nuotoliniu būdu sąlygas, pvz., ar dirbama tokiu pačiu darbo grafiku, leidimas išsinešti į namus kompiuterį, kitą įrangą ir pan.

Nors šiuo metu nėra teisinių galimybių priversti darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu, abejotina, ar dėl to galėtų kilti problemų, nes darbuotojams tokia darbo forma akivaizdžiai palankesnė/patogesnė, ypač susiklosčiusioje situacijoje.

Pavyzdžiui, jei pagal įmonės taisykles ir susitarimus su darbuotojais oficialiai komunikacijai naudojamas el. paštas, galima tokio turinio žinutė atitinkamiems darbuotojams, kuriems leidžiamas nuotolinis darbas:

Sveiki,

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir rekomendavo leisti nuotoliniu būdu dirbti visiems darbuotojams, kuriems tai yra įmanoma pagal darbo pobūdį, mūsų įmonė prašo Jūsų nuo 2020-03-16 iki paskutinės karantino galiojimo dienos imtinai dirbti nuotoliniu būdu iš savo namų.

UAB Pavadinimas administracija

Dalintis
Naujienlaiškis