Dar kartą apie rinkodarą: kada galima siųsti naujienlaiškius bei reklamines SMS žinutes, skambinti telefonu?
Viešojoje erdvėje vis dar sklando nemažai mitų apie naujienlaiškių ir panašių reklaminio pobūdžio priemonių naudojimą (pvz.: trumpųjų SMS žinučių siuntimą, skambučius) siekiant reklamuoti savo prekes ar paslaugas. Vieni teigia, kad tokias priemones galima naudoti tik turint fizinio asmens, kuriam siunčiamas naujienlaiškis, sutikimą. Tuo tarpu, kiti teigia, kad savo klientams tokius naujienlaiškius gali siųsti be sutikimo. Net didesni verslo subjektai, tokie kaip draudimo bendrovės, bankai daro pažeidimus susijusius su reklaminio pobūdžio turinio siuntimu. Taigi, kada visgi galima siusti asmenims reklaminio pobūdžio naujienlaiškius ar naudotis kitomis reklaminėmis priemonėmis?
Pradėkime nuo sutikimo. Turint asmens sutikimą, šiam asmeniui galima siųsti naujienlaiškius, trumpąsias SMS žinutes, skambinti siūlant ar reklamuojant savo prekes ar paslaugas. Svarbu atkreipti dėmesį į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) keliamus reikalavimus sutikimui.
Visų pirma, jūs turite galėti įrodyti, kad sutikimas buvo duotas, nepriklausomai nuo to, kokia forma gavote sutikimą. Tai, visų pirma, reiškia, kad turite saugoti asmenų pasirašytas popierines sutikimo formas. Jei sutikimai renkami el. forma, privalote užtikrinti, kad naudojama sistema užfiksuoja bent jau patį sutikimo faktą (pvz.: kad buvo uždėta varnelė, išreiškianti asmens sutikimą), tikslų laiką ir datą, kada buvo duotas sutikimas bei kontaktinį duomenį, kuriuo asmuo sutinka gauti rinkodaros turinį (el. pašto adresas, telefono numeris ar pan.).
Antra, turite užtikrinti, kad asmuo būtų tinkamai informuotas apie tai, kaip bus tvarkomi jo asmens duomenys pagal BDAR 13 str., t. y. atskleisti duomenų valdytojo tapatybe ir kontaktinius duomenis, duomenų naudojimo tikslą, teisinį pagrindą, duomenų saugojimo terminą, asmens teises ir t.t. Visa šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija asmeniui turi būti atskleista duomenų gavimo momentu. Tai galima padaryti asmenims įteikiant informacinius pranešimus, o jei sutikimai renkami elektronine forma, asmuo turėtų pažymėti varnelę, kad susipažino su informaciniu pranešimu skelbiamu interneto svetainėje ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad informavimo faktą taip pat turite galėti įrodyti.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad sutikimas turi būti išreikštas aktyviu veiksmu, todėl negalima naudoti iš anksto pažymėtų sutikimo formų bei įtraukti su sutikimu susijusių nuostatų į sutartis.
Taigi, jeigu tenkinamos šios sąlygos, be didesnių rūpesčių galite užsiimti minėtais rinkodaros veiksmais.
Kita, dažna nuomonė yra ta, kad savo klientams leidžiama siųsti naujienlaiškius, trumpąsias SMS žinutes, skambinti jiems tiesioginės rinkodaros tikslu. Pažymėtina, kad BDAR to nedraudžia. BDAR nurodo, kad tiesioginė rinkodara galima remiantis teisėto intereso pagrindu, t. y. neturint sutikimo.
Tačiau BDAR numato bendrąsias taisykles, kurių turi būti laikomasi. Tai reiškia, kad valstybės, kurioms šis reglamentas yra taikomas, gali numatyti griežtesnes taisykles, nei numato BDAR. Taip šiuo atveju yra ir Lietuvoje – griežtesnės taisyklės numatytos LR elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnyje. Šis straipsnis nurodo, kad elektroninėmis priemonėmis vykdoma rinkodara, kuri Lietuvoje yra plačiausiai paplitusi rinkodaros forma ir apima naujienlaiškių bei trumpųjų SMS žinučių siuntimą, skambučius, galima tik turint asmens sutikimą, išskyrus vieną išimtį.
Taigi, jei nėra gautas asmens sutikimas, tiesiogine rinkodara galima užsiimti tik jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
- tiesioginės rinkodaros turinys siunčiamas el. paštu;
- tiesioginės rinkodaros turinys siunčiamas savo esamiems klientams, kurie neprieštaravo, kad jiems būtų siunčiamas toks turinys;
- reklamuojamos tik savo paties panašios prekės ar paslaugos;
- klientui suteikiama nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio tiesioginės rinkodaros turinio siuntimo;
- galite įrodyti, kad asmuo, kuriam siunčiate tiesioginės rinkodaros turinį, yra Jūsų klientas ir, kad jis neprieštaravo gauti Jūsų siunčiamą reklamą.
Taigi, apibendrinant, svarbiausius šių sąlygų aspektus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neturint sutikimo, reklamą galima siųsti tik el. paštu, todėl negalima siųsti trumpųjų SMS žinučių, skambinti. Taip pat, turėtumėte galėti įrodyti, kad savo klientą, kuriam siunčiate pranešimą, informavote, kad jo el. pašto adresu galite siųsti savo prekių ar paslaugų reklamą. Galiausiai, svarbu nepamiršti klientui sudaryti galimybę lengvai atsisakyti gauti Jūsų reklamą – rekomenduotina, kad tokia galimybė būtų sudaryta paspaudus ant nuorodos pačiame el. laiške.
Svarbu paminėti ir tai, kad šios taisyklės taikomos tiesioginės rinkodaros turinį siunčiant tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (pvz.: info@bendorve.lt). Už juridinį asmenį sutikimą gali duoti jos vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo.