Dar kartą apie darbo santykių liberalizavimą naująjame darbo kodekse
Spaudoje dažnai rašoma apie naująjį Darbo kodeksą kaip nustatantį lankstesnes (liberalesnes) darbo sąlygas. Iš tiesų toks naujojo Darbo kodekso vertinimas neatitinka realybės: visus neva naujai diegiamus darbo modelius galima teisėtai ir lanksčiai realizuoti taikant galiojantį (senąjį) kodeksą, naujasis kodeksas prideda gana daug naujų papildomų apribojimų, sumažina galimų susitarimų lankstumą, o iš esmės vienintelė liberalesnė vieta – įspėjimo terminų sutrumpinimas ir išeitinių išmokų sumažinimas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva (tipiškai – “etatų mažinimas”).
Pavyzdžiui, pagal galiojantį Darbo kodeksą leidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį iki penkerių metų terminui, o pagal naująjį – tik iki dvejų metų. Be to, pagal galiojantį Darbo kodeksą darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, neprivalu priimti į naujai įkurtas darbo vietas, tik sudaryti jiems galimybę lygiai su kitais kandidatais dalyvauti atrankoje, o pagal naują kodeksą įkūrus naujas neterminuotas darbo vietas bus privalu į jas perkelti tokį patį ar panašų darbą dirbančius terminuotus darbuotojus.
Pagal galiojantį Darbo kodeksą darbdavys laisvai sprendžia dėl darbo laiko režimo (pvz., suminės darbo laiko apskaitos įvedimo). Pagal naująjį kodeksą darbdaviui siekiant pakeisti darbo laiko režimą teks gauti kiekvieno darbuotojo sutikimą.
Naujasis Darbo kodeksas sukuria ir naujų finansinių kaštų turėsiančių darbdavio prievolių. Pavyzdžiui, darbdaviams atsiranda prievolė mokėti už darbuotojo kvalifikacijos kėlimą, kai tai būtina darbo funkcijų vykdymui. Ši nauja prievolė palies darbdavius, samdančius licencijuojamus darbuotojus, kuriems teisės aktai nustato privalomą kvalifikacijos kėlimą.
Stambioms ir vidutinėms įmonėms, samdančioms daugiau kaip 50 darbuotojų pagal naująjį Darbo kodeksą didėja biurokratinė našta. Tokioms įmonėms teks tvirtinti „lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones“ bei „darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones“. Tiesa, naujasis kodeksas nedetalizuoja, koks gi būtent turėtų būti šių dokumentų turinys.
Iš esmės analogiška situacija yra ir su visais likusiais darbo santykių aspektais.