Atostogų darbuotojams suteikimo probleminiai aspektai

Šis 2017 m. įrašas aprašo tuo metu galiojusią tvarką. Atnaujinta 2026-10-22: nuo to laiko Darbo kodeksas ir Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas keisti, todėl pirmoji ir antroji spragos aprašytos pagal dabartinį tekstą.

Naujasis darbo kodeksas numato naują kasmetinių atostogų kaupimo ir suteikimo metodiką. Taip pat Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 numato naują vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, kuri tiek anksčiau, tiek ir dabar naudojama apskaičiuojant apmokėjimą už atostogas. Priimant šiuos teisės aktus, deja, nebuvo išvengta teisės spragų, t. y. taisyklių, kurios būtinos įgyvendinant kitas įstatyme nurodytas taisykles, tačiau neaptartų įstatyme. Mūsų vertinimu, šiuo metu lieka trys tokios teisės spragos:

• Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis (DK 126 str. 4 d.). Kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, suteikiamos ne trumpesnės kaip keturių savaičių atostogos (DK 126 str. 2 d.). Darbo laiko režimas ir grafikas gali keistis, tačiau kodeksas nenumato, kaip tokiu atveju perskaičiuoti sukauptas atostogas.
• Apmokėjimo už kasmetines atostogas, o taip pat, kompensavimo už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo formulės anksčiau buvo numatytos 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta vidutinio darbo užmokesčio tvarkoje (jos 8 punktas). Vyriausybei 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinus naują vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, tokios formulės (taisyklės) „dingo“. Dabar atostoginiai skaičiuojami pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkto taisykles (Aprašo 6 p.). Atskiros kompensacijos už nepanaudotas atostogas formulės Aprašas nepateikia.
• Naujasis darbo kodeksas numato, kad kai kuriais atvejais už darbuotojo dirbtą ar kelionėje sugaištą laiką darbuotojo prašymu ne apmokama, o kompensuojama papildomomis kasmetinių atostogų dienomis (107 str. 4 d., 144 str. 5 d.), tačiau kompensuojamas darbo ar kelionės laikas yra matuojamas valandomis, o atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Naujasis kodeksas nenumato taisyklės (vienareikšmio santykio) kaip perskaičiuoti iš valandų į dienas, t. y. neaišku, už kiek kompensuotinų valandų, kiek dienų atostogų darbuotojo prašymu reikėtų suteikti.

Naujojo darbo kodekso 3 str. 7 d. numato, kad naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. Atitinkamai esant aukščiau aptartoms įstatymo spragoms bei būtinybei įgyvendinant kitus darbo kodekso reikalavimus taikyti nors kokias nors taisykles (formules), vienintelė išeitis yra tokias taisykles aprašyti vietiniuose norminiuose teisės aktuose (darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kitokiuose). Įvertinant didelę trūkstamų taisyklių svarbą, tokia situacija vertintina itin blogai, deja, objektyviai nėra kito būdo išspręsti reguliavimo trūkumo sukeliamas problemas.

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.