Atostogų apmokėjimas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimas įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui bei Vyriausybei 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinus Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau tekste – VDU Aprašas) pasikeitė kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo tvarka arba, tiksliau tariant, buvo sukurta teisės spraga, kurią, deja, reikės užpildyti įmonės vidaus dokumentais, tipiškai – darbo tvarkos taisyklėmis.

Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU. Tačiau ir iš šios taisyklės yra viena išimtis – pagal VDU Aprašo 5.6 p. „Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės“. Nors kasmetinės atostogos darbo dienomis yra suteikiamos tik tiems darbuotojams, kurie dirba būtent fiksuotą ir būtent 5 arba 6 dienų savaitę, įmanoma, kad pamainų trukmė konkrečiomis savaitės dienomis skirsis. O kadangi praktikoje įprasta nustatyti skirtingą darbo trukmę pirmadieniais – ketvirtadieniais bei penktadieniais, galima teigti, kad valandomis skaičiuoti apmokamas atostogas teks dažnai. Pagal anksčiau galiojusią VDU apskaičiavimo tvarką irgi buvo nuostata, analogiška VDU Aprašo 5.6 p. (Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.3 p.), tačiau anksčiau galiojęs nutarimas numatė specialią apmokėjimo tvarką atostogoms, kurio naujame VDU apraše nebelieka (lieka viso labo nuoroda, kad „Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų“). T. y. anksčiau ta pati nuostata dažniausiai nebuvo taikoma ir nesukeldavo problemų. Atitinkamai, jei aiškinant VDU Aprašą formaliai, dažnu atveju reikės naudoti valandinį VDU ir darbo valandų skaičių pagal grafiką. Be to, naujas VDU Aprašas visiškai nieko nebesako apie kompensacijos apskaičiavimą bei apie darbo dienų (valandų) koeficientą. Jei dėl skirtingos darbo dienos trukmės skirtingomis savaitės dienomis reikės naudoti apmokėjimą valandomis pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną (nes grafiko po atleidimo kaip ir nebėra). Kaip tą spręsti pagal naują aprašą – neaišku.

Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tvarkos naujame VDU Apraše nebelieka iš viso. Vienintelė VDU Aprašo nuostata dėl atostogų kalendorinėmis yra tokia: „Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką“. Vyriausybė akivaizdžiai pamiršo, kad atostogų suteikimas kalendorinėmis dienomis lieka ir nemažai daliai paprastų darbuotojų, ne valstybės tarnautojų ir ne šnipų. Pagal naujojo Darbo kodekso 126 str. 2 d. kasmetinės atostogos kalendorinėmis dienomis („savaitėmis“) suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba 1 – 4 dienų darbo savaitę arba kintamos trukmės darbo savaitę. Naujasis kodeksas nenumato jokio specifinio savaitės apibrėžimo, taigi vienintelė logiška išvada – savaitė žemės planetoje trunka 7 kalendorines dienas. Juolab, kad naujasis kodeksas tikrai nenumato pareigos suteikinėti atostogas būtinai kalendorinėmis savaitėmis. Atitinkamai, šiai dienai yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai iš vis neegzistuoja apibrėžta kasmetinių atostogų kalendorinėmis dienomis apmokėjimo tvarka, tačiau tokios atostogos privalo būti suteikiamos ir apmokamos. Jei dėl pačių atostogų apmokėjimo dar galima, tebūnie ir nekorektiškai teisine prasme, pagal analogiją taikyti valstybės tarnautojams ir šnipams adresuotą nuostatą, tai kompensacijos už nepanaudotas atostogas formulė lieka neapibrėžta net valstybės tarnautojams ir šnipams.

Apibendrinant, konstatuotini tokie faktai:

–          Bent jau aiškinant naują tvarką formaliai, keičiasi atostogų apmokėjimas dirbantiems fiksuotą savaitę, tačiau esant skirtingai darbo laiko trukmei skirtingomis savaitės dienomis;

–          Iš vis nebėra tvarkos (formulės), kaip apmokėti kasmetines atostogas darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis (nebent apsimesti valstybės tarnautojais);

–          Iš vis nebėra tvarkos (formulės), kaip apskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išskyrus vieną akivaizdų atvejį, kai darbuotojai dirba fiksuotą 5 ar 6 dienų darbo savaitę ir kiekvieną dieną darbo trukmė vienoda.

Tokia situacija yra akivaizdžiai ydinga, todėl būtų logiška tikėtis, kad esamas VDU Aprašas tiesiog klaidingas ir tos klaidos artimoje ateityje bus ištaisytos. Iš kitos pusės, įvertinant vidutinę teisės aktų kokybę per pastaruosius metus bei gana savotiškus Seimo bei Vyriausybės prioritetus, negalima atmesti ir galimybės, kad tokia situacija užtruks. Vienintelis būdas nors kaip nors spręsti šią problemą yra įmonėms pačioms nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules). Kadangi teisės aktai nebeduoda net užuominų, kaip tokios formulės turėtų atrodyti, rekomenduotina jas nustatyti daugiau mažiau tokias pačias, kokios buvo taikomos iki naujojo kodekso įsigaliojimo, pavyzdžiui:

–          Darbo užmokestis už kasmetines atostogas darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydis dauginamas iš darbo dienų skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų laikotarpiu pagal 5 dienų darbo savaitės grafiką (jeigu nenustatytas ne visas darbo laikas).

–          Darbo užmokestis už kasmetines atostogas kitiems darbuotojams apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydis dauginamas iš darbo dienų skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų laikotarpiu (pagal darbuotojo darbo grafiką).

–          Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, apskaičiuojama taip: vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydis dauginamas iš nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičiaus.

–          Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, apskaičiuojama taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Tokios taisyklės jokiu būdu nėra vienintelės galimos, nesant reikalavimų turiniu, galimi ir įvairūs kitokie variantai, pavyzdžiui, naudoti metinį darbo dienų koeficientą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas normas 5 darbo dienų savaitei, skaičiuoti apmokamas atostogas ir/ar kompensaciją darbo valandomis ir atitinkamai skaičiuoti darbuotojo darbo valandų, o ne dienų koeficientą, skaičiuoti koeficientą pagal darbo sutartyje nustatytą vidutinę savaitinę darbo laiko normą ir įvairūs hibridiniai variantai.

Dalintis
Naujienlaiškis
Eiti prie įrankių juostos