Dažni klausimai apie nekilnojamąjį turtą

Atsakymai į klausimus apie nekilnojamojo turto sandorius, servitutus, atidalijimą ir naudojimosi tvarką.

Dažni klausimai

Nuo ko skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis – nuo pirkimo kainos ar kitos vertės?

Mokestis skaičiuojamas ne nuo pirkimo kainos, o nuo turto mokestinės vertės, kuri yra vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal masinio vertinimo dokumentus. Jei masinio vertinimo būdu nustatyta vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo individualaus vertinimo, savininkas gali prašyti mokestine verte laikyti individualaus vertinimo rezultatą. (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str.)

Perku pastatą, stovintį ant svetimos žemės – ar man pereis teisė naudotis ta žeme?

Taip, jeigu pardavimas neprieštarauja įstatymų ar sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Tada pastatą galima parduoti be žemės savininko sutikimo, o pirkėjas kartu su pastatu įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip pardavėjas (CK 6.394 str. 1 ir 3 d.). Jeigu pardavėjas yra ir žemės savininkas, sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą (nuosavybė, nuoma ar užstatymo teisė); sutarties, kurioje jos neaptartos, notaras negali tvirtinti, o patvirtinta ji negalioja (CK 6.394 str. 2 d.).

Ar pertvarkant patalpas daugiabutyje reikia kitų savininkų sutikimo?

Jei darbai liečia namo bendrąsias konstrukcijas ar bendrojo naudojimo įrangą – taip. Tokie objektai priklauso visiems butų ir patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o toks turtas valdomas ir naudojamas bendraturčių sutarimu; nesutarus tvarką nustato teismas. Namui išlaikyti skirtas išlaidas savininkai apmoka proporcingai savo daliai. (CK 4.82 str., 4.75 str.)

Ar servitutui ar naudojimosi tvarkai nustatyti reikia notaro ir registracijos?

Servitutą sandoriu gali nustatyti tik tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, ir toks sandoris turi būti notarinės formos (CK 4.125 str., CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą registre, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarka yra atskiras dokumentas: jei jis notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, jis privalomas ir vėlesniam daikto įgijėjui. Vien plane pažymėta tvarka be registracijos to neužtikrina (CK 4.81 str. 2 d.).

Kaip išregistruoti pasibaigusią hipoteką?

Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš viešo registro. Prašymą elektroninėmis priemonėmis gali pateikti hipotekos kreditorius, skolininkas arba įkaito davėjas; kai prašymą teikia skolininkas ar įkaito davėjas, kreditorius turi pateikti hipotekos pabaigos patvirtinimą. Prašymą taip pat galima pateikti notarui, kuris duomenis perduoda registrui. (CK 4.197 str. 7 d.)

Kas turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą?

Pirmumo teisė galioja eilės tvarka. Pirmi – sklypo bendraturčiai. Antri – sklypo naudotojas, ne trumpiau kaip metus naudojęs žemę žemės ūkio veiklai pagal registruotą sutartį, jei jis yra įregistravęs ūkininko ūkį arba, kai tai juridinis asmuo, daugiau kaip pusę pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos. Treti – gretimo žemės ūkio sklypo savininkas, atitinkantis tuos pačius reikalavimus. Pirmumo teisė netaikoma, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str.)