Atostogų darbuotojams suteikimo probleminiai aspektai
Naujasis darbo kodeksas numato naują kasmetinių atostogų kaupimo ir suteikimo metodiką. Taip pat Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 numato naują vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, kuri tiek anksčiau, tiek ir dabar naudojama apskaičiuojant apmokėjimą už atostogas. Priimant šiuos teisės aktus, deja, nebuvo išvengta teisės spragų, t. y. taisyklių, kurios būtinos įgyvendinant kitas įstatyme nurodytas taisykles, tačiau neaptartų įstatyme. Šiuo metu yra trys tokios teisės spragos, susijusios su kasmetinėmis atostogomis ir jų apmokėjimu:
- Kasmetinių atostogų kaupimo ir suteikimo metodika (darbo ar kalendorinėmis dienomis) priklauso nuo darbuotojo darbo laiko režimo ir grafiko, kurie gali keistis ir keičiasi kintant darbo organizavimui, tačiau naujasis kodeksas nenumato jokių taisyklių, kaip perskaičiuoti sukauptas kasmetines atostogas iš darbo dienų į kalendorines ir priešingai.
- Apmokėjimo už kasmetines atostogas, o taip pat, kompensavimo už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo formulės anksčiau buvo numatytos 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta vidutinio darbo užmokesčio tvarkoje (jos 8 punktas). Vyriausybei 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinus naują vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, tokios formulės (taisyklės) „dingo“. Taigi, šiai dienai neegzistuoja oficialių taisyklių (formulių), kaip apskaičiuoti apmokėjimą už kasmetines atostogas ar kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Įmonės „iš inercijos“ naudoja anksčiau galiojusias formules, tačiau formaliai jų taikymas nebeturi jokio teisinio pagrindo.
- Naujasis darbo kodeksas numato, kad kai kuriais atvejais už darbuotojo dirbtą ar kelionėje sugaištą laiką darbuotojo prašymu ne apmokama, o kompensuojama papildomomis kasmetinių atostogų dienomis (107 str. 4 d., 144 str.), tačiau kompensuojamas darbo ar kelionės laikas yra matuojamas valandomis, o atostogos suteikiamos darbo arba kalendorinėmis dienomis. Naujasis kodeksas nenumato taisyklės (vienareikšmio santykio) kaip perskaičiuoti iš valandų į dienas, t. y. neaišku, už kiek kompensuotinų valandų, kiek dienų atostogų darbuotojo prašymu reikėtų suteikti.
Naujojo darbo kodekso 3 str. 7 d. numato, kad naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. Atitinkamai esant aukščiau aptartoms įstatymo spragoms bei būtinybei įgyvendinant kitus darbo kodekso reikalavimus taikyti nors kokias nors taisykles (formules), vienintelė išeitis yra tokias taisykles aprašyti vietiniuose norminiuose teisės aktuose (darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kitokiuose). Įvertinant didelę trūkstamų taisyklių svarbą, tokia situacija vertintina itin blogai, deja, objektyviai nėra kito būdo išspręsti reguliavimo trūkumo sukeliamas problemas.
