Sutarčių vykdymas ir prievolių pagal sutartis nevykdymo pasėkmės

Civilinis kodeksas nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus:  (1) sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; (2) kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi; (3) sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. siekiant kad kita šalis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su mažiausiomis sąnaudomis.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties neįvykdymu, pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Taigi, bet kokios šalies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia kitai šaliai teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bei netesybų sumokėjimo.

CK nustato, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos, atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes, yra nesąžiningos.

Nuostoliai

Nuostoliai – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Jeigu atsakinga už sutarties nevykdymą šalis iš savo neiteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pažymėtina, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos:

  • skirtos žalos prevencijai ar jos sumažinimui;
  • susijusios su žalos įvertinimu;
  • susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis kodeksas nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6% dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, iš šalies, praleidusios sutartyje nustatytą terminą, gali būti išieškomos 6% metinės palūkanos (kas laikoma minimaliais kreditoriaus nuostoliais), netgi jeigu tokia prievolė nebuvo nustatyta sutartyje.

LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taip pat nustato palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, kuris yra Lietuvos banko taikoma vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Įstatyme taip pat nustatyta, kad kreditorius įgijęs teisę į nustatytas palūkanas, be priminimo turi teisę gauti iš skolininko minimalią 40 eurų sumą (ar atitinkamą sumą litais) bei teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią̨ sumą viršijančias jo patirtas išieškojimo išlaidas, įskaitant ir užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šios palūkanos ir 40 eurų suma gali būti taikomi nesant atitinkamos nuostatos sutartyse.

Netesybos

Civilinis kodeksas netesybas apibrėžia kaip įstatymų sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybų formos yra bauda ir delspinigiai. Sutartyje nustačius netesybas, kreditoriui nereikia įrodinėti savo nuostolių dydžio, šalys iš anksto sutaria dėl tam tikros nuostolių sumos atlyginimo netesybų forma, tačiau jos negali būti nukentėjusios šalies pasipelnymo šaltiniu. Susitarimas dėl netesybų privalo būti rašytinis.

Kitos sutarties pažeidimo pasekmės

Civilinis kodeksas numato sutarties vykdymo sustabdymo atvejus: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti. Šalis taip pat gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą̨ sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Nukentėjusi šalis taip pat gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

Skolininkas privalo mokėti 6% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos).

Sandra Ponelienė | asocijuota partnerė

Mob. tel: +37068248901 | El. paštas: sandra.poneliene@linden.lt

Tel.: +37052121506 | www.linden.lt