Penki svarbiausi Civilinio proceso kodekso pasikeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. liepos 1 d.
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimai, priimti dar 2016 m. lapkričio 8 d. Tai ko gero didžiausias šio teisės akto pakeitimo paketas per pastaruosius metus, kuris įneš nemažai naujų vėjų teismo procesuose dalyvaujantiems asmenims. Nors dalis šių pakeitimų yra tik kosmetiniai, visgi nemaža dalis jų yra svarbūs kiekvienam asmeniui dalyvaujančiam teisminiuose procesuose. Verta paminėti, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimai apima ne vieną ar kelias sritis išskirtinai, o daug sričių. Atsižvelgdami į tai, pateikiame 5 pačius svarbiausius Civilinio proceso kodekso pakeitimus.
Pirma, padidintas žyminis mokestis ir nauji žyminiai mokesčiai. Įsigaliojus naujajai Civilinio proceso kodekse redakcijai padidėjo beveik visi Lietuvoje civilinėse bylose taikomi žyminio mokesčio dydžiai. Vienintelis nepakitęs žyminio mokesčio dydis yra taikomas turtiniams ginčams iki 30 000 Eur – 3 procentai ieškinio sumos, bet ne mažiau nei 20 Eur. Visi kiti likę žyminiai mokesčiai, be išimties, padidėja. Atitinkamai, pats mažiausias įmanomas žyminis mokestis didėja nuo 2 iki 5 EUR, o didžiausias įmanomas žyminis mokestis padidėja nuo 12 500 Eur iki 15 000 Eur. Didėjant žyminiam mokesčiui atsiranda ir naujų žyminio mokesčio taikymo atvejų, kurių prieš įsigaliojant šiems Civilinio proceso pakeitimams nebuvo. Nauji žyminio mokesčio taikymo atvejai yra šie:
- Prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones apmokestinami 50 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (mokestis netaikomas teikiant prašymus dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių);
- Pareiškimai iškelti bankroto bylą bus apmokestinami 500 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Sumokėtas 500 Eur dydžio žyminis mokestis bus grąžinamas pareiškėjui, jeigu teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą bus priimta ir ji įsiteisės. Mokestis nebus taikomas, jeigu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teiks įmonės savininkas (savininkai), jos vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga bei atvejais, kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo bus grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būt išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus;
- Keičiamas žyminio mokesčio dydis viešųjų pirkimų bylose įvedant viešųjų pirkimų rūšis: 1) už ginčus dėl mažos vertės pirkimų taikomas 300 – 350 Eur dydžio žyminis mokestis; 2) už ginčus dėl supaprastintų pirkimų (išskyrus mažos vertės pirkimus) taikomas 1 000 – 2 000 Eur dydžio žyminis mokestis; 3) už ginčus dėl tarptautinių pirkimų taikomas 3 000 – 5 000 Eur dydžio žyminis mokestis.
Antra, keičiasi bylos atidėjimo pagrindai. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje Civilinio proceso kodekso redakcijoje buvo aiškiai nurodyta, kad liga, užimtumas kitose bylose, atostogos, komandiruotė nėra laikomi svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą. Šios nuostatos praktikoje skirtingų teisėjų buvo vertinamos labai skirtingai – vieni teismai griežtai laikydavosi buvusių nuostatų ir nesutikdavo atidėti teismo posėdžių dėl minėtų priežasčių, o kiti situacijas vertindavo lanksčiau ir kartu analizuodavo šalies (ar jos atstovo) pateiktus argumentus. Naujojoje Civilinio proceso kodekso redakcijoje yra panaikintas sąrašas aplinkybių, kurios nėra laikomos svarbiomis ir nurodoma, kad neatvykimo priežasčių svarbą teismas kiekvieną kartą turės įvertinti atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
Trečia, keičiasi procesinių dokumentų įteikimas fiziniams asmenims. Ši naujovė laikytina vieną svarbiausių, kuri turės daug įtakos kreditoriams ir padės ginčus spręsti daug operatyviau. Esminė problema senojoje Civilinio proceso kodekso redakcijoje buvo ta, kad procesinių dokumento įteikimo vengiantys asmenys šių dokumentų dažniausiai tiesiog neatsiimdavo iš pašto. Įsigaliojus naujajai Civilinio proceso kodekso redakcijai, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui negali būti įteikti nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintoje pažymoje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Ketvirta, nuo šiol apeliacinį skundą privalės pasirašyti advokatas. Naujojoje Civilinio proceso kodekso redakcijoje yra įtvirtinamas kvalifikuotas atstovavimas apeliacinėje instancijoje. Tai reiškia, kad surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliaciniame procese galės tik advokatai. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat galės surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turės teisę ir jis pats.
Penkta, teismams suteiktos naujos galimybės kovoti prieš piktnaudžiavimą teismo procese. Naujojoje Civilinio proceso kodekso redakcijoje teismui yra numatytos priemonės, kuriomis galima pažaboti asmenis, kurie nesąžiningai teikia nepagrįstus reikalavimus jau žinodami, kad bet kuriuo atveju negalės atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidu. Tokiais atvejais teismas gali tokiai šaliai skirti baudą iki 5 000 Eur (senojoje Civilinio proceso kodekso redakcijoje baudos dydis galėjo siekti iki 5 792 Eur). Taip pat, nuo liepos 1 d. teismas nustatęs, kad asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. To nepadarius pateiktas procesinis dokumentas bus paliktas nenagrinėtas.
