Naujausi įstatymų pakeitimai susiję su prastovomis karantino laikotarpiu

Nuo balandžio 8 d. įsigaliojo Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymas (priimtas kovo 31 d.), kuris pakeitė prastovos dėl karantino reguliavimą. Palyginus su iki šiol galiojusiu reguliavimo atsiranda tokios naujovės:

  1. Prievolė informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie paskelbtas prastovas (tik jei jos paskelbtos dėl karantino). Inspekcija parengė paprastą elektroninę formą šios informacijos pateikimui, kurią galite rasti čia. Forma yra itin paprasta, be įmonės rekvizitų tereikia nurodyti apytikslį prastovos laikotarpį (nuo … iki …) ir apytikslį prastovoje esančių darbuotojų kiekį. Forma nėra pritaikyta informacijos pateikimui pagal darbuotojų grupes su skirtingomis prastovos sąlygomis, taigi didelis tikslumas nereikalaujamas. Taip pat nereikalaujama pranešti apie nedidelius prastovoje esančių darbuotojų pasikeitimus – informuoti Valstybinę darbo inspekciją reikėtų tik ženkliai pasikeitus situacijai. Informacija apie anksčiau paskelbtas prastovas turi būti pateikta iki balandžio 14 d. (imtinai) O informacija apie šiandien ir vėliau paskelbtas prastovas – per vieną darbo dieną.
  2. Papildomi reikalavimai prastovos paskelbimui. Prieš paskelbiant prastovą reikalaujama išnaudoti galimybes dirbti nuotoliniu būdu (jei tokių yra) ir pasiūlyti kitus darbus (vėlgi, jei tokių yra ir darbuotojas sutinka). Prastova dėl karantino gali būti skelbiama, tik jei dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 49 str. 31 d. ir 52 str. darbuotojas gali atsisakyti dirbti nuotoliniu būdu, jei jo sveikatos būklė nekelia grėsmės kitų darbuotojų sveikatos saugumui (t.y. jam netaikomi saviizoliacijos reikalavimai). Atsižvelgiant į šiuos naujus reikalavimus, rekomenduotina prastovos paskelbimo dokumento įžanginėje dalyje (preambulėje) atskleisti šių reikalavimų įvykdymą, t.y. trumpai aprašyti, kodėl nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu (jei tai neakivaizdu, kaip, pvz., pardavėjų atveju), o taip pat, kad įmonė neturi kitų darbų, kuriuos galėtų pasiūlyti darbuotojams arba darbuotojai atsisakė tokius darbus dirbti.

Šiandien Seimas taip pat priėmė Užimtumo įstatymo nr. xii-2470 51, 13, 24, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 44, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymą. Jis įsigalios, kai jį pasirašys Prezidentas ir kai jis bus viešai paskelbtas, tikėtina balandžio 9 – 10 dienomis. Šiuo įstatymu pakeistos subsidijos prastovų apmokėjimo kompensavimui sąlygos:

  1. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbo sutartyje iki Lietuvos karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Šiuo atveju darbo užmokestis yra suprantamas kaip visos su darbo santykiais susijusios darbuotojo pajamos prieš mokesčius (ant popieriaus), įskaitant ir apmokėjimą už prastovą. Dėl tokios formuluotės iškils problemų įmonėms, kurios darbo sutartyse nustato tik bazinį darbo užmokestį, o papildomą darbo užmokesčio dalį (kintamą dalį, priedus, premijas už rezultatus ir pan.) moka pagal įmonės darbo apmokėjimo sistemą. Pavyzdžiui, jei darbo sutartyje numatytas 800 EUR mėnesinis darbo užmokestis, o kintama dalis mokama priklausomai nuo darbo rezultatų svyruoja nuo 400 iki 600 EUR, subsidijos skaičiavimo tikslais maksimalų užmokestį vis tiek lems tik sutartyje numatytas, kas savo ruožtu apribos tokių įmonių galimybes mokėti didesnį užmokestį už prastovas. Pateikto pavyzdžio atveju, įmonės subsidijuojamos dalies dydis negalės viršyti 800 EUR.
  2. Įmonė savo nuožiūra kiekvienam darbuotojui atskirai gali pasirinkti vieną iš dviejų subsidijos apskaičiavimo metodų: 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1 MMA. Konkrečiam darbuotojui norimas taikyti metodas („70“ arba „90“), nurodomas prašymo subsidijai formoje atitinkamoje grafoje.

Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.