Darbo tarybų steigimo pagrindai bei svarbiausi aspektai

Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 10 d. Numato darbdavių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. Liepos 1 d. yra dvidešimt ir daugiau iki 2018 m. Sausio 1 d. sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato darbdavio pareigos sudaryti pačią darbo tarybą, tik jos rinkimų komisiją.

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo 2 ir 10 str. str. darbuotojai be jokių išimčių turi teisę pasirinkti, be išankstinio leidimo steigti ir stoti į organizacijas, vadovaudamiesi tik tų organizacijų taisyklėmis. Terminas “organizacija” reiškia bet kurią darbuotojų organizaciją, norinčią įtvirtinti ir apginti darbuotojų arba darbdavių interesus. Taigi pagal tokį tarptautinio lygio reguliavimą darbo taryba yra viena iš darbuotojų organizacijų rūšių ir darbuotojams privalo būti užtikrinama teisė savo nuožiūra dalyvauti arba nedalyvauti tokios organizacijos steigime bei veikloje.

Šie tarptautinio lygio reikalavimai yra įgyvendinti naujojo Darbo kodekso 165, 166, 171 str. str.:

  • Darbo taryba yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas;
  • Darbo taryba veikia laisvai ir nepriklausomai nuo darbdavio. Darbdaviui draudžiama daryti įtaką darbo tarybos sprendimams ar kitaip kištis į darbo tarybos veiklą;
  • Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai;
  • Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą;
  • Jeigu nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais;
  • Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį;
  • Darbo tarybos rinkimų protokole turi būti nurodyta (be kita ko) darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaičius ir darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių darbuotojų skaičius;
  • Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų.

Toks tarptautinis bei nacionalinis teisinis reguliavimas reiškia, kad kiekvienas darbuotojas pats laisvai apsisprendžia, kandidatuoti jam į darbo tarybą ar ne bei dalyvauti rinkimuose ar ne (analogiškai kaip ir seimo rinkimuose). Darbdaviui draudžiama daryti bet kokią įtaką darbuotojams šiuo klausimu, o darbdavio pareigos šiuo klausimu apsiriboja išskirtinai darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymu ir techninių jos veiklos sąlygų užtikrinimu.

Jei pakankamas kiekis darbuotojų neišreiškia noro kandidatuoti į darbo tarybą ir/ar dalyvauti rinkimuose, rinkimai neįvyksta ir darbo taryba nėra sudaroma. Įstatymas nenumato darbdavio pareigos tokiais atvejais organizuoti pakartotinius rinkimus per tam tikrą laiką, priešingai – imperatyviai draudžia tą daryti anksčiau nei po pusmečio nuo neįvykusių rinkimų (DK 171 str. 5 d.). Kadangi tokie rinkimai objektyviai gali įvykti tik esant laisvam darbuotojų apsisprendimui juose dalyvauti ir tik esant pakankamam tokių darbuotojų kiekiui, būtų logiška pakartotinius rinkimus organizuoti (t.y. darbdaviui naują darbo tarybos rinkimų komisiją sukurti) tik gavus atitinkamą kiekį darbuotojų prašymų. Bent jau tiek, kiek minimaliai reikia kandidatų į darbo tarybą, nors rinkimai vis tiek neįvyktų, jei juose nedalyvautų bent ketvirtadalis darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys pirmą kartą sudarydamas darbo tarybos rinkimų komisiją yra objektyviai priverstas pats pasirinkti jos narius, kas akivaizdžiai sukelia pavojų tokios komisijos nepriklausomumui (ar bent jau abejones dėl to), atsiradus darbuotojams, išreiškusiems norą kandidatuoti į darbo tarybą darbdaviui rekomenduotina pakeisti komisijos sudėtį, vietoje darbdavio savo nuožiūra paskirtų asmenų skiriant į komisiją tokius laisvai savo apsisprendimą pareiškusius (dėl kurių nešališkumo nėra abejonių) darbuotojus. Tokiu atveju darbdavys užtikrindamas komisijos nepriklausomumą galėtų ir turėtų nusišalinti nuo bet kokių tolimesnių su rinkimų organizavimu susijusių klausimų bei išskirtinai komisijos prašymu užtikrintų tik techninę pagalbą (naudojimasis organizacine technika, dokumentų išspausdinimas, išsiuntimas ir pan.).

Darbo tarybų paketą, kuriuo pilnai įgyvendinama naujojo Darbo kodekso pareiga darbdaviams inicijuoti Darbo tarybų rinkimus iki 2017 m. gruodžio 31 d., galite įsigyti pasinaudoję mūsų inovatyviu įrankiu LegalDrive, paspaudę ant šios nuorodos. Mūsų siūlomas paketas apima abu galimus scenarijus, t.y. tiek jeigu bendrovėje atsiranda pakankamai kandidatų į darbo tarybą, tiek jeigu jų neatsiranda.

Marius Dagys | partneris

Mob. tel: +37061549380 | El. paštas: marius.dagys@linden.lt

Tel.: +37052121506 | www.linden.lt