Akcininkų ginčų sprendimas

Tinkamai sukalibruoti ir sureguliuoti akcininkų santykius – kiekvienos įmonės tikslas, tačiau iškilus nesutarimams, kurių išspręsti be teisininkų yra neįmanoma, esame pasiryžę padėti mūsų atstovaujamiems klientams.

Steigiant įmonę su kitais akcininkais, tarpusavyje sąveikauja daugybė skirtingų interesų ir požiūrių, neretai lemiančių akcininkų ginčus – kraštutinę nesutarimų sprendimo priemonę. Tokią nesantaiką gali lemti skirtingas bendrovės veiklos strategijos suvokimas, interesų konfliktai, dividendų mokėjimo tvarka ir dydis, mažųjų akcininkų poreikių nesutapimas su didžiųjų, asmeniniai nesutarimai ar kitos priežastys. Todėl, įgalindami didžiulį praktikos ir patirties bagažą sprendžiant akcininkų ginčus, atstovaujame akcininkus ginčuose su kitais akcininkais ar įmonių valdymo organais, ginčuose dėl akcijų perleidimo ar pelno pasiskirstymo, ginčuose, susijusiuose su verslo plėtra ar valdymu ir kitose situacijose. Šalia savo klientų stovime nuo pat ginčų atsiradimo iki bylinėjimosi aukščiausios instancijos teismuose.

Dažni klausimai

Ar UAB akcininkai ir vadovas atsako savo turtu už bendrovės skolas?

Paprastai ne – juridinis asmuo už savo prievoles atsako savo turtu, o dalyvis pagal jas neatsako. Išimtis yra tada, kai bendrovė negali įvykdyti prievolės dėl nesąžiningų dalyvio veiksmų: tuomet dalyvis atsako subsidiariai savo turtu. Vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai ir atlygina bendrovei žalą, padarytą netinkamai vykdant pareigas. Bendrovei tapus nemokiai, vadovas privalo nedelsdamas informuoti dalyvius ir inicijuoti nemokumo procesą, kitaip jis atsako už tuo padarytą žalą. (CK 2.50, 2.87 str., JANĮ 6, 13 str.)

Ar vadovas atsako asmeniškai, jei laiku nesušaukia akcininkų susirinkimo?

Atsakomybė kyla už žalą. Vadovas ar valdymo organo narys, netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą – tai reiškia, kad turi būti ir pažeidimas, ir dėl jo atsiradusi žala. Pavėluotas susirinkimas, kuris bendrovei žalos nepadarė, savaime atsakomybės nesukuria. Už susirinkimų sušaukimą ir parengimą laiku atsako valdyba, o jei valdybos nėra – vadovas; akcininkas už tai neatsako. Jei susirinkimas nesušaukiamas, akcininkas gali kreiptis į teismą, kad jis būtų sušauktas. (CK 2.87 str. 7 d., ABĮ 34 str. 13 d., 24 str. 3 d.)

Ką daryti, jei vadovas neteikia akcininkui informacijos ir nešaukia susirinkimų?

Pirmas žingsnis – rašytinis reikalavimas bendrovei. Gavusi jį, bendrovė per 7 dienas privalo leisti susipažinti su įstatais, finansinių ataskaitų rinkiniais, susirinkimų protokolais, akcininkų sąrašais ir kitais dokumentais arba juos pateikti. Antras žingsnis – susirinkimas: akcininkas, turintis bent 1/10 balsų, turi teisę inicijuoti susirinkimo sušaukimą, o jei vadovas ar valdyba jo nesušaukia, akcininkas gali kreiptis į teismą. (ABĮ 18 str. 1 d., 23 str., 24 str. 3 d.)

Ar akcininkų sutartis, nustatanti griežtesnę balsavimo tvarką nei įstatai, yra privaloma?

Taip. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl akcininkai privalo laikytis to, dėl ko susitarė. Balsavimo sutartis turi ribas: negalioja įsipareigojimas balsuoti pagal valdymo organų nurodymus, už visus jų pasiūlymus ar už atlygį. Pažeidus sutartį, teismas gali įpareigoti perskaičiuoti balsavimo rezultatus arba pripažinti susirinkimo sprendimą negaliojančiu, jei pažeidimas turėjo lemiamos įtakos. (CK 6.189 str. 1 d., 2.88 str.)

Ką daryti, jei vadovas nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo?

Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklauso bent 1/10 balsų (įstatuose gali būti nustatyta mažiau). Jie pateikia valdybai arba vadovui paraišką su sušaukimo priežastimis, siūloma darbotvarke, data, vieta ir sprendimų projektais. Jei per 10 dienų nuo paraiškos gavimo sprendimo sušaukti susirinkimą nepriimama, susirinkimą gali sušaukti akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 balsų. Jei tiek balsų nėra, belieka kreiptis į teismą, kad susirinkimas būtų sušauktas teismo sprendimu. (ABĮ 23 str., 24 str. 3 d.)