Kitos darbo teisės konsultacijos

Siekiame prisidėti prie sklandžių verslo procesų užtikrinimo ir padedame kasdienėje veikloje įžvelgti smulkius niuansus, galinčius lemti darbo santykių kokybę bei padedame susidoroti su užklupusiais iššūkiais: sukuriame darbo grafikus, apibrėžiame atostogų suteikimo tvarką, nustatome taisykles, kaip spręsti praktinius klausimus su darbuotojais ir pan.

Dažni klausimai

Ar nepanaudotos kasmetinės atostogos kaupiasi neribotą laiką?

Ne. Teisė pasinaudoti atostogomis ar gauti už jas kompensaciją prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės atostogas, pabaigos. Išimtis taikoma, kai darbuotojas faktiškai negalėjo atostogų pasiimti. Ši taisyklė galioja nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (DK 127 str. 5 d.).

Ar darbuotojas gali atsisakyti kompensacijos už nepanaudotas atostogas?

Pasibaigus darbo santykiams kompensacija už nepanaudotas atostogas yra mokama pagal įstatymą. Darbuotojo raštiškas atsisakymas jos neatima teisės vėliau kompensacijos pareikalauti. Tokiam reikalavimui taikomas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Todėl saugiau kompensaciją išmokėti, o ne pasikliauti atsisakymu (DK 127 str. 6 d., 15 str. 2 d.).

Ar darbdavys gali išskaityti avansu suteiktų atostogų permoką iš galutinio atsiskaitymo?

Tokia išskaita galima tik dviem atvejais: kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Nutraukiant sutartį kitu pagrindu, pavyzdžiui, likviduojant bendrovę, permokos išskaityti negalima. Apskritai išskaitos iš darbo užmokesčio galimos tik įstatymų nustatytais atvejais (DK 150 str.).

Kada atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėtos visos priklausančios sumos?

Visos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos nutraukiant darbo sutartį, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Šalys gali susitarti atsiskaityti vėliau, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, visais atvejais turi būti sumokėta paskutinę darbo dieną. Tą pačią dieną apskaičiuojamas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 146 str. 2 d.).

Ar darbuotojas gali reikalauti, kad atlyginimas būtų mokamas du kartus per mėnesį?

Pagal įstatymą darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Kartą per mėnesį mokama tik tuomet, kai to prašo pats darbuotojas. Todėl darbuotojui pakanka rašytinio prašymo, pavyzdžiui, el. laiško, kad būtų grįžta prie mokėjimo du kartus per mėnesį. Darbo sutarties dėl to keisti nereikia (DK 146 str. 1 d.).

Ar darbdavys privalo mokėti vienodą atlyginimą visiems tas pačias pareigas einantiems darbuotojams?

Atlyginimai gali skirtis, jei skirtumą lemia objektyvūs ir lyties požiūriu neutralūs kriterijai – įgūdžiai, kvalifikacija, pastangos, atsakomybė ar darbo sąlygos. Vien tai, kad naujas darbuotojas derėjosi dėl didesnio atlyginimo, nesukuria pareigos pakelti atlyginimą esamam. Tačiau vyrams ir moterims už tokį patį ar vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis. Nuo 2026 m. birželio 7 d. darbdavys, kuriam netaikoma darbo apmokėjimo sistemą nustatanti kolektyvinė sutartis, privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams (DK 140 str.).

Kaip apmokama darbuotojui paskelbta prastova?

Iki vienos darbo dienos trunkančios prastovos metu mokamas visas vidutinis darbo užmokestis, o darbdavys gali reikalauti būti darbovietėje. Kai prastova trunka iki trijų darbo dienų, darbuotojo negalima kviesti į darbovietę ilgiau kaip vienai valandai per dieną: už buvimo laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis, už likusį – du trečdaliai. Paskelbus ilgesnę ar neterminuotą prastovą, už laiką po trijų darbo dienų paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio. Bet kuriuo atveju mėnesio užmokestis negali būti mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, kai sulygta visa darbo laiko norma (DK 47 str. 2 d.).

Per kiek laiko reikia pranešti Sodrai apie naują darbuotoją?

Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą Sodrai privaloma pranešti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Priimant į darbą juridinio asmens vienasmenį valdymo organą, pavyzdžiui, vadovą, pranešti pakanka prieš vieną darbo valandą. Ši taisyklė padeda įrodyti, kad darbas nėra nelegalus. Pasibaigus darbo santykiams Sodrai pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną (DK 42 str. 2 d., 65 str. 7 d.).

Ar reikia pranešti institucijoms, kai pasikeičia darbuotojo pareigų pavadinimas?

Paprastai užtenka pakeisti darbo sutarties punktą, kuriame nurodytos pareigos. Pareigybės kodas nurodomas Sodrai tik priimant asmenį į darbą, o vėliau jo pakeisti nėra galimybės, todėl atskirai pranešti nereikia. Išimtis – užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje: apie pareigų pasikeitimą reikia informuoti Migracijos departamentą. Darbo sutarties pakeitimas visada daromas raštu (DK 43 str. 2 d.).

Kokie reikalavimai taikomi, jei darbdavys nori leisti dirbti nuotoliniu būdu?

Nuotolinis darbas skiriamas darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai, suteikiamos darbo priemonės ir naudojimosi jomis taisyklės bei atsiskaitymo tvarka. Papildomos darbuotojo išlaidos, susijusios su nuotoliniu darbu, privalo būti kompensuotos. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti priežastis nutraukti sutartį ar keisti darbo sąlygas (DK 52 str.).

Kiek laisvų dienų priklauso darbuotojui mirus šeimos nariui?

Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki penkių kalendorinių dienų. Įstatymas garantuoja nemokamas atostogas, todėl apmokėjimas priklauso nuo įmonės vidaus praktikos ar kolektyvinės sutarties. Ilgesnės nemokamos atostogos galimos darbuotojo prašymu, jei darbdavys sutinka (DK 137 str. 1 d. 6 p.).

Kam priklauso papildoma poilsio diena vaikams auginti („mamadienis“ ir „tėvadienis“)?

Auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius arba darbo laiko sutrumpinimas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius. Auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų – viena diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį. Už šį laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis, o darbuotojas gali rinktis dieną arba trumpesnį darbo laiką (DK 138 str. 3 d.).

Ar darbdavys privalo mokėti dienpinigius ir ar juos galima sumažinti?

Komandiruotės metu darbuotojui paliekamas darbo užmokestis, o papildomas kelionės, nakvynės ir kitas išlaidas darbdavys privalo kompensuoti. Jei komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena arba darbuotojas siunčiamas į užsienį, dienpinigiai privalomi. Maksimalius dienpinigių dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl konkretūs dydžiai keičiasi. Sumažinimo galimybes reikia tikrinti pagal tuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą (DK 107 str.).

Kas nutinka darbo santykiams perduodant verslą arba perkeliant darbuotojus į kitą įmonę?

Perduodant verslą ar jo dalį, to verslo darbuotojų darbo santykiai naujam darbdaviui pereina savaime. Naujas darbdavys perima ankstesnio darbdavio teises ir pareigas, buvusias perdavimo momentu, o darbo sąlygos nesikeičia. Apie būsimą perdavimą darbuotojas turi būti raštu informuotas ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Jei darbuotojas per penkias darbo dienas raštu nesutinka tęsti darbo santykių, sutartis nutraukiama bendra tvarka (DK 51 str.).

Nuo kiek darbuotojų įmonėje privaloma sudaryti darbo tarybą?

Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai. Jos sudaryti nereikia, jei darbovietėje veikia profesinė sąjunga, kuriai priklauso daugiau kaip trečdalis darbuotojų – tuomet jos funkcijas atlieka profesinė sąjunga (DK 169 str.).