Į ką atkreipti dėmesį rengiant sutartį
Dažnai pasitaiko, kad įmonių rengiamos sutartys nepasiekia teisininkų akių. Todėl norime atkreipti Jūsų dėmesį į keletą iš pažiūros nesudėtingų klausimų, apie kuriuos kartais pamirštama pagalvoti.
Paprastai sutarties pradžioje nurodomi sutartį pasirašančių šalių ir jų atstovų duomenys. Įprasta, kad sutartis bendrovės vardu pasirašo direktorius, rečiau jas pasirašo įgaliotiniai ar prokuristai. Pastaraisiais atvejais ne tik reikalinga nurodyti, pagal kokį dokumentą šie asmenys veikia, bet svarbu ir patikrinti tokio dokumento turinį, siekiant įvertinti asmeniui suteiktų įgaliojimų apimtį ir tokių įgaliojimų galiojimo terminą. Jei bendrovė kitos šalies atstovų įgaliojimų apimties netikrina, ginčo atveju siekdama apginti savo interesus, kaip profesionalus dalyvis, neatlikęs visų nuo jos priklausančių veiksmų, susidurs su įrodinėjimo problemomis, o, tikėtina, ir neprisiteis visos žalos. Taip pat net ir tais atvejais, kai sandorį įmonės vardu sudaro direktorius, turėtina mintyje, kad kartais įmonių įstatai tam tikrų sandorių sudarymui įpareigoja gauti kitų valdymo organų (pvz. valdybos) ar akcininkų pritarimą. Todėl ypač didesnės vertės sandorių atveju rekomenduotina paprašyti susipažinimui kitos šalies įstatų.
Tais atvejais, kai sutartimi parduodami daiktai, o ypač, kai jie parduodami išsimokėtinai, svarbu nustatyti nuosavybės teisės į daiktus ir jų atsitiktinio žuvimo rizikos perėjimo momentą. Įprasta, kad nuosavybės teisė į daiktus pereina nuo visos kainos už juos sumokėjimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisės į daiktus perėjimo momentas nebūtinai turi sutapti su jų žuvimo rizikos perėjimu pirkėjui. Pavyzdžiui, jei daiktai parduodami išsimokėtinai, patartina nustatyti, kad jų žuvimo rizika pirkėjui pereina nuo jų perdavimo, o nuosavybės teisė į daiktus, nuo visos kainos už juos apmokėjimo.
Kita dažnai pasitaikanti klaida – manymas, kad sutarties galiojimo terminas turi sutapti su prievolių įvykdymo terminu. Pavyzdžiui, jeigu su kontrahentu, apsibrėždami sutarties dalyką, sutarėte dėl konkretaus darbų atlikimo termino, nesiekite sutarties galiojimo būtent su šiuo terminu. Kitaip tariant, šalių sulygtą terminą įtvirtinkite, bet sutarties galiojimui apibrėžti naudokite formuluotę „sutartis galioja iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo“.
Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas įtvirtina prezumpciją, jog kreditorius turi teisę perleisti reikalavimo teisę į skolininką be skolininko sutikimo, išskyrus atvejus, kai skolininkui svarbus kreditoriaus asmuo (paprastai tai būna labai asmeninės prievolės, kaip pavyzdžiui renta ir pan.). Todėl norėdami būti tikri, kad kita šalis Jūsų įmonės skolos neperleis, pavyzdžiui, Jūsų konkurentams ar kitiems nepageidaujamiems asmenims, sutartyje įtvirtinkite ribojimą perleisti reikalavimo teises į Jūsų įmonę be Jūsų įmonės rašytinio sutikimo.
Pabaigai, nepaisant to, jog šalys sudarydamos sutartį tikisi sėkmingo bendradarbiavimo, neatmestina ir ginčo dėl sutarties vykdymo galimybė. Šiuo požiūriu svarbu nusistatyti ginčo nagrinėjimo tvarką. Ginčą nagrinėjančiu subjektu, šalių pasirinkimu, gali būti tiek teismas, tiek ir alternatyviai arbitražas. Jei šalys renkasi arbitražą, rekomenduotina į sutartį įtraukti tokios formuluotės arbitražinę išlygą, kokia skelbiama pasirinkto arbitražo teismo internetiniame puslapyje. Tokiu būdu galėsite būti ramūs, jog nuostata dėl konkretaus arbitražo pasirinkimo suformuluota tinkamai. Tuo atveju, jei šalys ginčus renkasi nagrinėti teisme, tais atvejais, kai šalių buveinės yra skirtinguose miestuose, patartina siekti susitarti, kad ginčai bus nagrinėjami būtent Jūsų kaip sutarties šalies registruotos buveinės vietos teisme. Kompetentingo teismo, galinčio nagrinėti Jūsų ginčą pasirinkimas ypač svarbus, kai šalys yra skirtingų valstybių. Tokiu atveju labai svarbu nuspręsti ne tik, kad nagrinės ginčą, bet ir kokios šalies teisė bus taikoma ginčui nagrinėti. Netinkamai sureguliuoti ginčų nagrinėjimo tvarkos klausimai, gali lemti, kad net ir būdami teisūs, nuspręsite neginti savo interesų, nes jų gynimas dėl, pavyzdžiui, neparankios ginčo nagrinėjimo vietos, bus per brangus.
