Trumpai apie niekinius sandorius. Ko reiki vengti?

Sandorių sudarymas yra ko gero dažniausiai naudojamas dviejų ar daugiau šalių, tarpusavio teisių ir pareigų sukūrimo instrumentas. Tačiau, natūralu, kad negalima susitarti absoliučiai dėl visko. Tam tikri sandoriai yra laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, t.y. laikoma, kad toks sandoris negalioja ir yra paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos tokį sandorį. Yra skiriamos penkios sandorių rūšys, kurie įstatymo yra laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Pirmoji rūšis, tai viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai. Ši niekinių sandorių rūšis yra abstrakčiausia, kadangi įstatyme nėra pateikta nei viešosios tvarkos, nei geros moralės sąvokos. Vis dėl to, teisinėje literatūroje šios sąvokos yra paaiškinamos. Priimta laikyti, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema. Šie principai yra įtvirtinti LR Konstitucijoje, kituose įstatymuose, tarptautinėse sutartyse bei ES teisės aktuose. Ar sandoris atitinka geros moralės kriterijų yra vertinama pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą. Taigi, nors ši sąlyga ir yra abstrakčiausia iš visų, teisininkams ji yra ganėtinai aiški, todėl teismuose ginčų dėl šios sąlygos pasitaiko retai.

Antroji rūšis, tai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai. Sandorio šalys sudarydamos sutartis dažnai gali numatyti visiškai kitokį tam tikro dalyko reguliavimą nei numatyta įstatyme. Tačiau yra įstatymo normų, kurių privaloma laikytis ir sandorio šalys jų negali panaikinti ar pakeisti – jos turi būti taikomos visada. Tokioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris visada yra laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Trečioji niekinių sandorių rūšis – ganėtinai paprasta ir aiški. Tai notarinės formos nesilaikymas sudarant sandorį. Jei tam tikrą sutartį pagal įstatymą privalo patvirtinti notaras, tačiau tokie veiksmai nėra atliekami, toks sandoris visais atvejais negalioja nuo jo sudarymo momento.

Ketvirtoji niekinių sandorių rūšis, tai sandoriai dėl valio trūkumų. Sutarčių teisėje yra laikoma, kad sandoriui sudaryti yra būtini du elementai: sandorio šalių valia ir pakankamas susitarimas. Esant valios trūkumų, sandorio šalis neišreiškia savo tikrosios valios sandoriui sudaryti, todėl laikoma, kad nėra vieno iš būtinųjų elementų – sandorio šalių valios. Todėl toks sandoris yra laikomas niekiniu. Sandorių negaliojančių dėl valios trūkumų pavyzdžiais gali būti sandoriai sudaryti dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realių grasinimų ir panašūs sandoriai.

Paskutinė niekinių sandorių rūšis, tai simuliaciniai sandoriai. Simuliaciniai sandoriai yra skirstomi į tariamus ir apsimestinius sandorius. Tariamieji sandoriai yra tokie, kurie yra sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Geriausias to pavyzdys būtų tam tikro turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria teisiškai nuosavybės teisė į turtą perleidžiama kitam asmeniui, bet iš tikrųjų jokie pinigai nėra sumokami ir turto toliau naudojasi jo pardavėjas. Apsimestiniais sandoriais yra laikomi tokie sandoriai, kai sudaromu sandoriu siekiama paslėpti tikrąjį sandorį. Kitaip tariant, yra siekiama visiškai kitų pasekmių, nei tų, kurios realiai turėtų kilti iš tokio sandorio. Tokio sandorio pavyzdžiu gali būti tokia situacija, kai dovanojamas žemės sklypas, siekiant pridengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, tam, kad būtų išvengta prievolės pranešti gretimų žemės sklypų savininkams apie parduodamą žemės sklypą, kurie turėtų pirmenybę jį nupirkit, kitų pirkėjų atžvilgiu.