Naujoje Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje užprogramuoti nesusipratimai dėl reklamos

Seimui priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, nuo 2018 m. Lietuvoje bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama. Nors naujoji įstatymo redakcija skelbia, kad Lietuvoje alkoholio reklama draudžiama, įstatymas taip pat numato ir išimtis, kas nėra laikoma alkoholio reklama. Žemiau aptarsime kelias painiausias iš jų.

Remiantis naująja įstatymo redakcija, alkoholio reklama nebus laikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams. Šią nuostatą derėtų suprasti siaurai, t.y. informaciniai pranešimai turės būti skelbiami specializuotuose laikraščiuose, žurnaluose, tinklapiuose. Kita vertus šios nuostatos taikymas problemiškas dviem aspektais. Pirma, neaišku ar alkoholio verslo specialistai turi imtis priemonių ir riboti jiems skirtos informacijos patekimą į ne šio verslo specialistų rankas, ar užtenka aktyviai neplatinti tokios informacijos. Taip pat, kam tenka pareiga patikrinti, ar asmuo pageidaujantis gauti tam tikrą informacinį pranešimą yra alkoholio verslo specialistas ir kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, jei asmuo sutinka gauti naujienlaiškį apie alkoholinius gėrimus, ar iš jo reiktų pareikalauti somelje pažymėjimo?

Antras neaiškumas – kokio turinio informaciją bus galima talpinti tokiuose specializuotuose leidiniuose. Šis neaiškumas kyla dėl tos priežasties, jog, palyginimui, naujoji įstatymo redakcija labai detaliai reglamentuoja, kokią informaciją bus galima skelbti mažmeninės prekybos, maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, o taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse. Konkrečiai pastarosiose vietose bus galima skelbti:

  • Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatytus ženklinimo rekvizitus ir kitą ženklinimo informaciją. Iš tokios įstatymo formuluotės seka, kad ant antrinės pakuotės skelbti kitą, nei privalomą pagal teisės aktus ženklinimo informaciją, bus draudžiama, išskyrus registruotus prekių ženklus.
  • alkoholinio gėrimo grupę, pogrupį, kategoriją, alkoholinio gėrimo kilmės šalį, geografinę nuorodą, regioną, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimus;
  • registruotus prekių ženklus,
  • alkoholinio gėrimo kainą.

Taigi iš naujosios redakcijos nėra aišku, ar informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, bus galima skelbti tik analogišką aukščiau paminėtai, ar ir platesnio turinio informaciją, pavyzdžiui apie gėrimo skonines, aromatines savybes, spalvą, klampumą ir pan. Svarbu paminėti ir tai, kad net jei susiformuotų praktika, leidžianti skelbti tokią platesnę informaciją, liktų neaišku, kiek vaizdžiai bus galima pateikti tokią platesnę informaciją. Pavyzdžiui, pagal galiojančią Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio redakciją, draudžiama teigti, jog „brendis yra prancūziško charakterio“. Remiantis susiklosčiusia teisės akto aiškinimo praktika, toks teiginys laikomas pažeidžiančiu įstatyme įtvirtintus kokybinius reikalavimus alkoholio reklamai. Tačiau naujoji Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija tokių ribojimų nebenumato. Taigi, galima manyti, jog informaciją apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, bus galima pateikti daug vaizdingiau nei buvo galima iki šiol.

Kitas praktinis kokybinių reikalavimų alkoholio reklamai panaikinimo aspektas – prekių ženklai. Paminėtinas atvejis, kai vienas prekybos tinklas buvo nubaustas už tai, kad pardavinėjo taureles, ant kurių buvo pavaizduoti išgerti skatinantys užrašai. Pagal naująją įstatymo redakciją prekybos centrai ir toliau negalės pardavinėti tokių taurių, tačiau pardavinėti produktus, kurių registruoti prekių ženklai provokuojamai skambės „dar po vieną“, „iki dugno“, „jubiliejinis“, „šventinis“ ir pan. galės, nes alkoholio kontrolės įstatymas, panaikindamas kokybinius reikalavimus alkoholio reklamai, nebesikiša į alkoholiniams gėrimams žymėti skirtų prekių ženklų turinį. Taigi prekių ženklų prasme, susidarė kurioziška situacija, nes naujoji Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija panaikino bet kokius apribojimus, kuriant alkoholinių gėrimų prekių ženklus. Todėl tikėtina, kad būtent prekių ženklams nuo šiol bus skiriamas didžiausias dėmesys. Visgi, prieš imantis registruoti drąsesnius prekių ženklus, rekomenduotina sulaukti ne tik naujos redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo įsigaliojimo, o bet ir oficialios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pozicijos.