Darbuotojų stebėjimas ir kontrolė: ar teisėtai naudojate GPS sekimą?

Įmonių praktikoje dažnas reiškinys – GPS technologijų diegimas transporto priemonėse. Nors gali atrodyti, kad naujų technologijų naudojimas – puiki idėja pasitarnausianti versle, tačiau tokios idėjos teisinių aspektų neįvertinimas vėliau gali tapti didžiuliu galvos skausmu.

Kodėl įmonės siekia diegti GPS savo transporto priemonėse visiškai suprantama, tačiau tai, kas leidžiama techniškai, nebūtinai bus leidžiama teisiškai. Šviežutėlėje, kelių savaičių senumo byloje, Vokietijos administracinis teismas (toliau – Teismas) spręsdamas su GPS duomenimis susijusius klausimus, rėmėsi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (toliau – BDAR) ir pateikė savo išaiškinimą aktualiais klausimais  (aut. past. reikėtų pabrėžti, kad Vokietijos teismų sprendimai Lietuvoje neturi teisinės galios, tačiau mažai tikėtina, kad Lietuvos teismai BDAR nuostatas aiškintų kaip nors kitaip). Pagal nustatytas bylos aplinkybes valymo paslaugų įmonė sekė savo valdomas transporto priemones GPS priemonėmis. Technologija leidžia stebėti transporto priemonę realiu laiku, taip pat, ši informaciją užfiksuojama ir saugoma 150 dienų. Teismas nusprendė, kad įmonė pažeidė BDAR nuostatas. Teismas vadovavosi šiais argumentais:

  • valymo paslaugų verslas tikrai nėra ta sritis, kuri griežtai apribota laike, todėl teismo neįtikina argumentas, kad GPS reikalingas siekiant teikti valymo paslaugas. Teismas svarstė, kad, jei GPS naudotų logistikos sektoriaus įmonė arba keleivių vežimo pagal nustatytą grafiką įmonė, tokios įmonės galėtų remtis sutarties vykdymo pagrindu ir sprendimas būtų kitoks;
  • siekiant kontroliuoti ar darbuotojai nenaudoja transporto priemonių asmeniniais tikslais, tai galima daryti ir mažiau privatumą varžančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant įmonėje tvarką, kad rakteliai nuo transporto priemonių ne darbo metu paliekami darbe;
  • teismą įtikino argumentas, kad GPS naudojamas kaip teisėtas įmonės interesas apsaugoti įmonės transportą nuo vagysčių, tačiau pabrėžė, kad šis interesas gali būti įgyvendintas naudojant GPS, kuris fiksuoja duomenis realiu laiku, o šių duomenų saugojimas dar 150 dienų pažeidžia proporcingumo principą;
  • darbuotojų sutikimų, tokiam duomenų tvarkymui, rinkimas neatitiko BDAR reikalavimų. Galima būtų papildyti teismo poziciją, kad apskritai sutikimų rinkimas iš darbuotojų daugeliu atveju neatitiks sutikimui keliamų reikalavimų, kadangi BDAR sutikimui kelia reikalavimą būti išreiškiamu laisva valia. Darbo santykiams būdingas pavaldumas darbdaviui, todėl, apskritai, darbuotojų sutikimai įmanomi tik labai išimtiniais atvejais. Vienas iš būdų įvertinti, ar sutikimas gautas laisva valia, yra atsakyti į klausimą – ar darbuotojui yra galimybė bet kada atšaukti sutikimą. Atšaukus sutikimą (ar negavus iš darbuotojo sutikimo apskritai), darbuotojas neturėtų niekaip nukentėti, vadinasi šiuo konkrečiu atveju, atšaukusiam sutikimą (nedavusiam sutikimo) darbuotojui turėtų būti suteiktas įmonės transportas, kuriame nėra įrengta GPS sistemos arba transportas, kuriame galima išjungti GPS sekimą. Naturalu, kad, jei įmonė apskritai neturi galimybės suteikti transporto be GPS sekimo, tai tokiai įmonei bus problematiška įrodyti darbuotojo laisva valia duoto sutikimo faktą.

Teisėtumas: Apibendrinant teismo sprendimą, kadangi sutikimas darbo santykiuose kelia rimtų abejonių, vienintelė galimybė – remtis sutarties pagrindu, kai įmonės veikla susijusi su griežtu laiko apribojimu (taigi, šis pagrindas galiotų tik siauram paslaugų sektoriui) arba įmonės teisėto intereso pagrindu kai siekiama apsaugoti įmonės turtą nuo vagysčių. Tiesa, jei remtumėtės pastaruoju pagrindu, surinktais GPS duomenimis negalėsite remtis kontroliuojant darbuotojų darbo kokybę, kadangi duomenų tvarkymo tikslas  – turto apsauga. Abiem atvejais tvarkyti duomenis galima tik proporcingai, todėl 150 dienų GPS duomenų saugojimo terminas, būtų laikomas neproporcingai ilgu. Kiekvienu atveju proporcingumą ir kitus aspektus reikėtų vertinti individualiai.

Informavimas: Reikėtų pridurti, kad abiem atvejais reikėtų informuoti susijusius darbuotojus apie stebėjimo priemonių naudojimą įmonės transporte bei papildyti įmonės dokumentaciją, įtraukiant įrašą į įmonės pildomą Duomenų tvarkymo veiklos registrą bei papildant Duomenų apsaugos politiką nuostatomis apie darbuotojų žinioje esančių transporto priemonių stebėseną ir kontrolę.

Poveikio vertinimas: Pažymime, kad Lietuvos teisės aktai numato, kad siekiant stebėti ar kontroliuoti darbuotojų judėjimą, privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Šio vertinimo išvada turi būti saugoma ir prireikus, pateikiama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Dalintis
Naujienlaiškis