Apie kokius privalomus pranešimus Migracijos departamentui dažnai pamiršta darbdaviai ir patys užsieniečiai?

Kai tik trečiosios šalies piliečio rankose atsiranda taip laukta leidimo laikinai gyventi kortelė arba į pasą įklijuojama nacionalinė viza, leidžianti dirbti ir gyventi Lietuvoje, retas užsienietis žino, kad visu leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu reikia atitikti leidimo išdavimo sąlygas bei tam tikrais atvejais nedelsiant teikti pranešimus Migracijos departamentui. Taip pat ir užsienietį įdarbinęs darbdavys yra atsakingas už pranešimų teikimą institucijoms. Migracijos departamento Kontrolės skyrius turi įgaliojimus sekti Gyventojų registro duomenų bazėje esančius duomenis, taip pat Sodros ir VMI duomenis apie konkretų užsienietį ir tikrinti, ar visa reikalinga informacija yra pateikta migracijos įstaigoms.

Primename atvejus, kai pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 36 str. 1 d. Migracijos departamentą per 7 kalendorines dienas turi informuoti pats užsienietis, jau teisėtai gyvenantis Lietuvoje:

  1. Jeigu jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus (pvz. pasikeičia pasą);
  2. pasikeičia jo šeiminė padėtis (pvz. nutraukiama santuoka);
  3. jis pakeičia gyvenamąją vietą (deklaruoti gyv. vietos neužtenka, reikalinga papildomai informuoti Migracijos departamentą);
  4. pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto juridinio asmens arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, jei leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduotas akcininko ar vadovo teisėtos veiklos pagrindu arba vadovo perkėlimo įmonės viduje pagrindu;
  5. užsienietis pateikia prašymą būti priimtas į kitą mokslo įstaigą, jeigu leidimas gyventi jam išduotas studijų pagrindu;

Jeigu užsieniečiui leidimas gyventi išduotas startup veiklai – jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti Ūkio ministerijai (taip pat rekomenduotina ir Migracijos departamentui) apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 36 str. 3 d. numato atvejus, kuomet per 7 dienas Migracijos departamentui pranešti turi užsienietį įdarbinanti, priimanti įmonė ar mokslo įstaiga:

  1. darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą (nors tiesiogiai šiame punkte nenumatyta, rekomenduotina pranešti ir apie laikotarpius, kai užsienietis yra nemokamose atostogose ar vaiko priežiūros atostogose);
  2. priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, – apie esminių sąlygų, kurios turėjo įtakos užsieniečio leidimui išduoti, pasikeitimą (pvz. jeigu nutraukta komandiravimo sutartis arba nutraukta darbo sutartis siunčiančioje įmonėje);
  3. švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą.

Dar vienas svarbus momentas yra įtvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašo 91 p. –  įstaiga, įmonė, organizacija ar fizinis asmuo, pas kurį atvyksta užsienietis, privalo pranešti Migracijos departamentui apie užsieniečių, kuriems išduotos nacionalinės vizos, neatvykimą, jų neįdarbinimą, studijų iki tarpininkavimo rašte nurodyto išvykimo iš Lietuvos Respublikos datos nutraukimą, taip pat apie darbo sutarčių su užsieniečiais, kuriems išduotos nacionalinės vizos, nutraukimą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos.

Kas gresia užsieniečiui, jeigu jis nepateiks reikiamų duomenų? Vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 str. 1 d. 9 p., dėl duomenų nepateikimo migracijos įstaigos gali atsisakyti išduoti naują leidimą gyventi. Tiesa, Migracijos departamentas turėtų sudaryti galimybę tokią informaciją pateikti, tačiau įstaigos el. laiškas ar paštu siųstas pranešimas gali pasimesti ir užsienietis gali tokių duomenų nepateikti, tad rekomenduotina teikti savanoriškai iš karto po aplinkybių pasikeitimo.

Kuo atsako darbdavys ar užsienietį priimanti įmonė, jeigu nustatyta tvarka nepranešama apie aplinkybių pasikeitimą? Visų pirma, gresia administracinė nuobauda pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 542 str. nuo 140 iki 600 Eur. Antra, nepateikęs privalomų pranešimų darbdavys gali būti pripažintas neatitinkantis privalomųjų kriterijų būti įtrauktu į Patvirtintų įmonių sąrašą (jeigu dėl tokio įtraukimo kreipiasi). Tad tikrai verta pranešti apie aplinkybių pasikeitimą nustatytais atvejais.

 

Emilė Kazlauskaitė | advokatė

Pylimo g. 41A, LT-01136, Vilnius, Lietuva

Mob. tel: +37064041025

El. paštas: emile.kazlauskaite@linden.lt