Actio Pauliana institutas. Ar visada gina sąžiningo kreditoriaus interesus?

Neretai fizinis ar juridinis asmuo (kreditorius) susiduria su situacija, kuomet nesąžiningas skolininkas ilgą laiką neatsiskaito, tačiau tuo pačiu metu sudaro sandorius su kitais kreditoriais, kitiems suteikiama atsiskaitymo pirmenybė, sudaromi įtartini turto ar turtinių teisių perleidimo sandoriai.

Tokiais atvejais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Kitaip tariant, kiekvienas kreditorius gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo skolininko sudaryto nesąžiningo sandorio su kitu asmeniu nuginčijimo.

Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet kreditorius ar bankroto administratorius (visų kreditorių vardu) kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindais, siekdami ginčyti visus be išimties skolininko sudarytus verslui įprastus sandorius. Neretai ginčijami skolų tarpusavio įskaitymo, skolų perleidimo sandoriai, kurie nėra tokie įprasti verslo praktikoje.

Vis dėlto, tokie sandorių ginčijimai actio Pauliana neretai būna nesąžiningi (siekiant  pakenkti asmeniui, sutrikdyti jo įprastą veiklą, sukelti nepasitikėjimą asmeniu ar tenkinti išimtinai savo interesus sąžiningo trečiojo asmens sąskaita). Tokia praktika yra ydinga ir kelia nepasitikėjimą juridiniais asmenimis, ypač tais, kurios laikinai susiduria su finansiniais sunkumais, negali laiku atsiskaityti su kreditoriais (dėl sezoniškumo, oro sąlygų, netikėto kliento praradimo ir kita).

Džiaugiamės, kad teismai, vertindami sandorių sudarymo aplinkybes ir actio Pauliana sąlygas, užkerta kelią kreditoriams ginčyti bet kokius skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius ir atsižvelgia į trečiojo asmens sąžiningumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams.

Priešingas actio Pauliana instituto aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą laikinų finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto.

Dalintis
Naujienlaiškis