Neverskite darbuotojo nutraukti darbo sutartį “savo noru”

Darbdaviai dažnai daro klaidą siūlydami darbuotojui nutraukti darbo sutartį „savo noru“ (DK 127 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia darbo sutarties pasibaigimo pasekmes, t. y. turi būti nustatyta aplinkybė, kad darbuotojas savo valia pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo nurodytos datos. Pripažinti, jog darbuotojas pareiškimą dėl neterminuotų darbo santykių nutraukimo pagal DK 127 straipsnį parašė savanoriškai, galima tik tuo atveju, jeigu darbdavys jokiais būdais (net ir siekdamas švelninti darbuotojo padėtį dėl pastarojo atliktų kaltų veiksmų) neparodė atitinkamos iniciatyvos ir tuo neprivertė darbuotojo rašyti pareiškimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valentinas Kukta v. UAB ,,Statva”, bylos Nr. 3K-3- 845/2002 m.; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. VĮ Tarptautiniam oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007) Dėl šios priežasties vien darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį „savo noru“ daro darbo sutarties nutraukimą neteisėtu su rimtomis finansinėmis pasekmėmis darbdaviui. Iš kitos pusės, darbdavys turi teisę siūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir atitinkamai susitarus su darbuotoju absoliučiai teisėtai nutraukti sutartį.