Krovinio perkrovimo, nesuderinus su užsakovu, įtaka vežėjo atsakomybei už krovinio apgadinimą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2017-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017 pateikė pakankamai reikšmingą išaiškinimą dėl vežėjo atsakomybės už pristatyto krovinio apgadinimą, kuriuo šiek tiek sušvelnino iki šiol teismų nuosekliai plėtojamą praktiką, kad esant menkiausiai vežėjo „savivalei“ pastarojo veiksmai buvo traktuojami kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai.

Šiuo atveju, vežėjas perkrovė jam perduotą krovinį bei pakrovė papildomą krovinį, nesuderinęs tokių savo veiksmų su užsakovu. Kaip teisininkas, tokių veiksmų atlikti nerekomenduočiau nei vienam klientui, bet esant dabartinei rinkos situacijai ir būtinybei kuo mažesnėmis sąnaudomis pervežti kuo didesnį krovinio kiekį – tokius veiksmus suprantu.

Kadangi pagrindinis krovinys buvo pristatytas užsakovui apgadintas, vežėjui buvo pareikštos pretenzijos dėl jo apgadinimo ir pagrindinis pretenzijos argumentas buvo tai, kad esant perkrautam kroviniui be užsakovo žinios, tokie vežėjo veiksmai automatiškai traktuotini kaip pastarojo didelis neatsargumas ir tokiu atveju netaikytinas CMR Konvencijoje numatytas žalos dydžio apribojimas pagal svorio kilogramą (8,33 atsiskaitymo vieneto SDR).

LAT su Lietuvos Apeliacinio teismo išvadomis nesutiko ir išaiškino, kad „…vien tik aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėja savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t.y. kad vežėjos elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sąmoningas veikimas prie tokių padarinių prisidėjo. Krovinio perkrovimas nebūtinai turėjo lemti žalą kroviniui“.

Tokiu LAT išaiškinimu atitinkamai pakeista anksčiau žemesnės instancijos teismų faktiškai nuolat taikoma praktika, jog vežėjui pačiam atlikus krovinio perkrovimą/papildomą pakrovimą, nesuderinus tokių veiksmų su užsakovu, tokie veiksmai per se  buvo traktuojami kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, ir turėjo reikšmingą įtaką reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžių.

Nuo šiol, reikalaujantis atlyginti analogiško pervežimo metu padarytą žalą asmuo turės įrodyti ir realius vežėjo veiksmus (krovinio netinkamas pritvirtinimas, pakuotės pažeidimas ir pan.), sąlygojusius žalos padarymą, o ne vien tik remtis krovinio perkrovimo faktu.

Analizuojamoje situacijoje vežėjas turėjo puikią progą susimažinti reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį, vadovaudamasis CMR Konvencijos 23 straipsnio nuostatomis, ribojančiomis vežėjo atsakomybę pagal gabento krovinio svorį (šiuo atveju, buvo gabenamos lengvos aliuminio konstrukcijos), tačiau vežėjas padarė kitą, dabartinėje pervežimų praktikoje dažnai pasitaikančią klaidą, kas neleido šia „lengvata“ pasinaudoti.

Pasirašydamas pervežimo sutartį vežėjas neatkreipė dėmesio į joje esantį punktą, numatantį, kad krovinio vertė viršija SDR normas nustatytas CMR Konvencijos 23 straipsnyje, ir vežėjas patvirtino, kad krovinio vertė jam yra žinoma ir aiški.

Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma vežėjų nesigilindami į pervežimo sutartis bei tokius aukščiau nurodytus, CMR Konvencijos išimtis numatančius, punktus, dažniausiai neįvertina prisiimamos rizikos.

Pabrėžtina, kad visos standartinės vežėjų civilinės atsakomybės draudimo (CMR) sutartys numato draudiko atsakomybės ribas SDR rėmuose, t.y. draudikas nemokės išmokos, viršijančios SDR ribas, jei dėl to nėra atskirai susitarta draudimo sutartyje.

Žinoma, toks atskiras susitarimas su draudiku turės įtakos draudimo liudijimo kainai.

Atitinkamai, esant padarytai SDR ribas viršijančiai žalai, visą likusią draudiko neatlygintą žalą turės padengti vežėjas.

Dažnai pamirštama, kad kartais ir santykinai lengvas krovinys (pavyzdžiui elektronikos komponentai) yra ypač vertingas ir esant analogiškai situacijai vežėjas, netgi ir turėdamas CRM draudimą, tačiau pasirašęs pervežimo sutartį su išlyga dėl krovinio vertės, gali likti labai nemaloniai „nustebintas“, kai už nedidelį krovinį gali tekti susimokėti keliasdešimt tūkstančių eurų.

Dėl šio priežasties rekomenduotina visada atidžiai skaityti pateikiamas pervežimo sutartis (ypač vienkartinio pobūdžio), derėtis dėl bet kokių išlygų iš CMR Konvencijos, kadangi toks pervežimas gali tapti itin rizikingas.

Jeigu visgi finansinė nauda atrodo reikšmingesnė, nei prisiimama rizika, reikėtų bent jau apsvarstyti klausimą dėl papildomo CMR draudimo, viršijančio SDR ribas, įsigijimo tokiam pervežimui.