Įstaigų darbas karantino laikotarpiu bei force majeure instituto taikymas

Dėl įstaigų darbo karantino metu

Registrų centras aptarnauja tik didžiausiuose klientų aptarnavimo padaliniuose ypatingos svarbos ir neatidėliotinais atvejais ir tik iš anksto užsiregistravus telefonu. Ypatingos svarbos atvejais laikoma el. parašo užsakymas, atsiėmimas, bendrovės vadovo pakeitimo registravimas, kiti atvejai. Visi kiti darbai vykdomi elektroniniu būdu, naudojantis Registrų centro savitarna, arba dokumentus siunčiant paštu.

Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Regitra, kitos valstybinės institucijos visas konsultacijas ir paslaugas teiks tik nuotoliniu būdu, gyventojai skyriuose nebus aptarnaujami.

Notarų biurai karantino laikotarpiu neatlieka notarinių veiksmų ir nepriima klientų. Informacija klientams ir konsultacijos bus teikiamos nuotoliniu būdu – telefonu arba el. paštu.

Antstolių kontoros nepriima asmenų, juos aptarnauja nuotoliniu būdu (telefonu ir elektroniniu paštu). Antstoliai atideda priverstinio vykdymo veiksmus, kuriems atlikti būtinas tiesioginis antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų dalyvavimas.

Teismų darbas organizuojamas tokia tvarka – atšaukiami visus karantino laikotarpiu suplanuoti teismo posėdžiai bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus neatidėliotinus atvejus (pavyzdžiui, dėl klausimų, susijusių su suėmimu, vaiko paėmimu iš nesaugios aplinkos, sprendimo). Taip pat teismuose nuotoliniu būdu vykdomas pasirengimas bylų nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka bei procesinių sprendimų priėmimui.

Nenugalimos jėgos instituto taikymas

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų pripažintos egzistuojančiomis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, turi galioti visos šios sąlygos:

  1. aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
  2. dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
  3. šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
  4. šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

1996 m. liepos 15 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 840 „dėl atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ yra išvardintos aplinkybės, kurios pripažįstamos kaip nenugalima jėga Lietuvos Respublikoje, be sąraše išvardintų aplinkybių nurodytos ir kitos nenugalimos jėgos.

Force majeure institutas nukentėjusiai nuo draudimų šaliai suteikia teisę remtis šiuo  principu bei prašyti atleisti ją nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja nustatyti draudimai.

Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.

Tai reiškia, kad ne visas aplinkybės galima pripažinti force majeure aplinkybėmis, ir kiekviena situacija yra vertinama individualiai.

Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas išduoda prekybos pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zonas, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokios pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo. Advokatų profesinė bendrija Jurkonis ir partneriai LINDEN yra konsultuoja force majeure pažymų išdavimo klausimais neatlygintinai,  taip pat padeda paruošti dokumentaciją įmonėms, ketinančioms kreiptis dėl Force majeure pažymų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnį, kuris reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms ir numato, šalies teisę kreiptis į kitą šalį su prašymu pakeisti sutarties sąlygas pasikeitus aplinkybėms. Aplinkybių pasikeitimui taikomi reikalavimai:

  1. tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
  2. tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
  3. tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
  4. nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, toks prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo, taigi nukentėjusi šalis turi pareigą nedelsti. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.