Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2017-02-15 byloje Nr. e2AT-19-942/2017 spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo fiziniam asmeniui pateikė išvadas, kurios gali neigiamai įtakoti tiek eismo įvykių faktinių aplinkybių konstatavimą nekviečiant policijos pareigūnų, tiek draudėjų/draudikų tarpusavio santykius.

Faktinė eismo įvykio situacija yra daugiau negu standartinė ir aiški – susidūrė du lengvieji automobiliai, tačiau vienas iš jų (kaltininkas) nuvažiavo iš įvykio vietos, o kitas (nukentėjęs, t.y. neatsakingas už eismo įvykį) sekė pastarajam iš paskos. Sustoję abu vairuotojai bandė tartis dėl deklaracijos pildymo, nuostolių atlyginimo ir pan. Tačiau atsakingo už eismo įvykį asmens giminaitis paskambino policijos pareigūnams, kurie atvyko po kelių valandų ir nubaudė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos abu asmenis.

Atkreipiu dėmesį – ir neatsakingas už eismo įvykį asmuo buvo nubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos – paskirta 1013,00 EUR dydžio bauda bei iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metams.

Toks teisėsaugos pareigūnų sprendimas manau neatitinka elementarių logikos ir protingumo dėsnių (pastaba: nukentėjusiam buvo paskirta didesnė nuobauda bei teisės atimtos ilgesniam laikotarpiui nei kaltininkui), ypač įvertinant tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas, kviesti policiją į eismo įvykio vietą privaloma tik jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, nesutariama su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių (šiuo atveju dėl aplinkybių ginčo nebuvo, kaltininkas savo atsakomybę pripažino) ar eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo asmens (padaryta tik turtinė žala).

Tačiau LAT tik sumažino nukentėjusiajam paskirtą nuobaudą iki 800,00 EUR bei teisės buvo atimtos „trumpesniam“ 3 metų laikotarpiui, tuo tarpu pasisakydamas dėl pačios faktinės situacijos įvertinimo LAT iš esmės palaikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų poziciją, kad ir nukentėjęs eismo įvykio metu asmuo šioje situacijoje pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nors savo sprendimą LAT grindė teisingumo bei protingumo kriterijais, visgi manau, kad minėtais principais nesivadovauta iki galo ir neįvertintos visos pasekmės civiline teisine prasme.

Pabrėžtina, kad esant tokiam eismo įvykio aplinkybių konstatavimui, kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusio eismo įvykio metu asmens galimybės gauti draudimo išmoką iš kaltininko civilinės atsakomybės draudiko, nekalbant jau apie turto (KASKO) draudimą.

Bendras principas yra tai, kad jei eismo įvykio dalyviai pasišalina iš eismo įvykio vietos, įvykis laikytinas nedraudiminiu ir draudikai tokio principo kryptingai laikosi.

Atsižvelgiant į eismo įvykių, kuriuose dalyvauja krovininio transporto vairuotojai, skaičių bei situacijų įvairovę, tikrai galima rasti dešimtis, jei ne šimtus, analogiškų situacijų, kai dėl didelio transporto priemonių srauto kelyje vairuotojams tenka „pasišalinti“ iš eismo įvykio vietos tinkamai visko neužfiksavus, ir dėl eismo įvykio aplinkybių bei nuostolių atlyginimo tariamasi vėliau.

Tačiau atsižvelgiant į pastarąjį LAT išaiškinimą, galima teigti, kad toks elgesys ne visiškai atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o tokio pažeidimo pasekmės gali būti itin reikšmingos – skiriamos rimtos nuobaudos, bus pripažįstama nedraudiminiais daugiau tokių elementarių įvykių motyvuojant tuo, kad tariamai buvo pasišalinta iš įvykio vietos.

Dėl šios priežasties, atsitikus net smulkiausiam eismo įvykiui kiekviena įmonė/vairuotojas privalo skubiai ir tinkamai įsivertinti situaciją ir priimti sprendimą dėl tinkamo eismo įvykio aplinkybių užfiksavimo. Rekomenduotina esant analogiškoms situacijoms (nuvažiavus kitam eismo įvykio dalyviui iš įvykio vietos) nedelsiant paskambinti policijai ir tada jau imtis kitų veiksmų. Ar policija atvažiuos, ar ne atvažiuos į įvykio vietą, tai jau bus antraeilis klausimas, nes svarbiausia, kad pagal skambutį bus galima įrodyti, kad policijai skambinta ir savo pareigą pranešti apie įvykį jūs įvykdėte.