Dėl įmokos dalies susigrąžinimo TPVCA draudimo sutartyje

Esant dabartinei kainodarai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo rinkoje tampa aktuali ne tik tokio pobūdžio draudimo sutarčių sudarymo kaina, bet ir sąlygos bei galimybės stabdyti jos galiojimą, ir ypatingai – susigrąžinti kuo didesnę jau sumokėtos įmokos dalį nutraukus galiojančią draudimo sutartį.

Draudimo sutarties sudarymą ir jos nutraukimą/pasibaigimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Jei reikalavimas nutraukti draudimo sutartį pagrįstas tuo, kad draudikas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir jei tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus, draudimo sutartis turi būti nutraukiama nuo draudėjo reikalavime nurodytos datos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.“

Norma ir joje suformuluota taisyklė iš pirmo žvilgsnio yra pakankamai aišku, tačiau praktikoje kyla problemų, jei apdraustas turtas sunaikinimas (pavyzdžiui, vilkikas sugadinimas nepataisomai, sudega ir pan.) ir draudėjas laiku nepasirūpina draudimo sutarties nutraukimu manydamas, kad esant tokiai situacijai bus vadovaujamasi logika, jog sunaikinto turto drausti nereikia.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1009 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad draudimo sutartis taip pat gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudimo rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu ir kt.).

Tačiau, kadangi TPVCAPD įstatymas yra specialusis CK atžvilgiu, CK 6.1009 straipsnio nuostatos turi būti aiškintinos neatsiejamai nuo TPVCAPD įstatymo nuostatų ir tikslų.

TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio nuostatuose numatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, t. y. transporto priemonės savininko prievolė drausti transporto priemonę egzistuoja tol, kol transporto priemonė yra įregistruota VĮ „REGITRA“.

Dėl šių priežasčių, sistemingai aiškinant paminėtas teisės aktų nuostatas, galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui ir (arba) draudimo rizika CK 6.1009 straipsnio 1 dalies prasme išnykta tuomet, kai transporto priemonė teisės aktų nustatyta tvarka yra išregistruojama.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, turėtų būti atkreipiamas transporto priemonių savininkų dėmesys, kad netgi jei transporto priemonė laikoma neremontuotina, yra sunaikinta, pavogta, ar dėl kokių nors kitų priežasčių išnyksta kaip civilinių teisių objektas, tam kad tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus bei susigrąžinti maksimalią už TPVCAPD polisą sumokėtą įmokos dalį, reikėtų nedelsiant kreiptis į draudiką bei esant poreikiui ir į VĮ „REGITRA“ su atitinkamais prašymais.