Darbuotojų materialinė atsakomybė naujajame darbo kodekse

Pagrindinė naujojo darbo kodekso naujovė darbuotojų materialinės atsakomybės srityje – panaikinama galimybė darbuotojui ir susitarti dėl neribotos atsakomybės, kai dėl darbuotojo kaltės prarandamas jam darbdavio patikėtas turtas. Įsigaliojus naujajam kodeksui iki tol sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys automatiškai praras galią, o darbuotojo atsakomybė visais atvejais bus ribota – iki 3 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, jei žala padaryta dėl neatsargumo, arba iki 6 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, t.y. tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja.

Lieka galioti nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą padarytą žalą, jei tokia žala būtų padaryta tyčia, ar neblaivaus darbuotojo, o taip pat tais atvejais, kai žala padaryta nusikaltimu.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviai vis tiek turėtų tinkamai ir atidžiai tvarkyti darbuotojams patikėto turto apskaitą, fiksuoti turto perdavimą tarp darbuotojų, nes nesant objektyvių įrodymų apie tam tikro turto perdavimą darbuotojui nebus net ribotos galimybės prisiteisti prarandant tokį turtą padarytą žalą.

Atsižvelgiant į iš esmės visais atvejais apribotą darbuotojo atsakomybę, įsigaliojus naujajam kodeksui reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę apdrausti brangų įmonės turtą.

Žalos išieškojimo tvarka įsigaliojus naujajam kodeksui liks iš esmės tokia pati – geruoju (sutarimu) neatlyginta žala (jos dalis), neviršijanti vieno darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, išieškoma darbdavio nurodymu, o dėl žalos dalies, viršijančios vieną darbuotojo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, reikės kreiptis į darbo ginčų komisiją pareiškiant ieškinį. Naujajame kodekse nebelieka draudimo daryti išskaitas iš atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio bei kitų išmokų, taigi išskaita iki vieno darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio galės būti atliekama ir atleidžiant darbuotoją. Iš kitos pusės, rekomenduotina šia galimybe naudotis tik tada, kai žala (ir jos dydis) yra nekelianti jokių abejonių. Jei tokioje situacijoje teismas vėliau pripažins, kad darbuotojas nepadarė žalos ar padarė mažesnę žalą nei buvo išskaičiuota, iš darbdavio bus priteista ne tik išskaitos suma ar jos dalis, bet ir sankcija už netinkamą atsiskaitymą, kuri gali siekti iki 3 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių. Taigi, jei yra nors menkiausių abejonių dėl žalos padarymo aplinkybių, jos dydžio ar darbuotojo kaltės, saugiau yra nedaryti išskaitos, o kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl padarytos žalos priteisimo.