rsz_viaceslavas_small
2018-02-28 Ar galima tranzitu vežti per Rusiją prekes, įtrauktas į „sankcijinių“ produktų sąrašą?
Rusijos Federacijos (toliau – RF) įvestas draudimas įvežti į RF teritoriją tam tikrų prekių (kurių kilmė yra ES šalys) kategorijas įtakojo daugelio vežėjų Rytų kryptimi pajamas.Tačiau kai kurios įmonės ir toliau veža taip vadinamas „sankcijines“ prekes gavėjams, esantiems kitose ES valstybėse ir Azijoje (Ukrainoje, Kazachastane, Mongolijoje ir kt.), tranzitu per Rusijos teritoriją. Tokių tranzitinių pervežimų praktikoje dažnai kyla klausimas, ar šie pervežimai iš tikrųjų yra teisėti. Pažymėtina, kad ginčai dėl to vyksta ir Rusijos teismuose, tačiau iki šiol vienareikšmiško atsakymo nėra pateikta. Žiūrint iš teisinės pusės, RF Vyriausybės įvestas draudimas suformuluotas taip, kad draudimas apima visas tam tikroje kategorijoje esančias prekes, nepriklausomai nuo pareikštos muitinės procedūros bei krovinio paskirties valstybės...
rsz_viaceslavas_small
2018-01-31 Krovinio svorio patikrinimo klaidos muitinėje - ką tokiais atvejais daryti?
Vykdant pervežimus NVS šalyse, įprasta procedūra tikrinant krovinį muitinėje yra krovinio svorio patikrinimas specialių svarstyklių pagalba ir jo sutikrinimas su dokumentuose esančiu nurodytu krovinio svoriu. Deja, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pasienyje sveriant sąstatą su kroviniu fiksuojamas svorio viršijimas ir tas sąlygoja transporto priemonės nukreipimą į detalų muitinės patikrinimą su viso krovinio iškrovimu. Nors daugumoje tokių atvejų jokių pažeidimų nenustatoma, tačiau toks detalus krovinio patikrinimas neišvengiamai sąlygoja papildomas laiko bei materialines sąnaudas...
rsz_viaceslavas_small
2017-10-30 Draudimo sutarties sudarymas internetu
Šiuo metu vyrauja tendencija kuo daugiau sandorių bei operacijų vykdyti elektroninėje erdvėje. Ne išimtis yra ir draudimo sutarčių sudarymas. Viešoje erdvėje vis garsiau skamba kvietimai draudimo sutartis sudaryti specialiai tam pritaikytose interneto platformose, pateikiant elementarią informaciją ir teigiant, jog viskas bus greičiau, pigiau ir efektyviau. Tačiau draudimo sutartis yra itin specifinis produktas ir jos sudarymo momentas (dažnai minučių tikslumu), turi esminę reikšmę sutarties galiojimui bei draudimo išmokos (ne)išmokėjimui. Dėl šios priežasties, manau, yra vertinga atkreipti dėmesį į tam tikrą riziką sudarant draudimo sutartis (ypač transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo) internetu...
mini_2
2017-08-31 Dėl tendencijų transporto priemonių privalomojo draudimo rinkoje
Šiuo metu Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rinkoje esant tokioms kainų didėjimo tendencijoms, kai draudimo liudijimas vienam vilkikui gali kainuoti 5000 -10.000 EUR, manau, kad verslo subjektams neišvengiamai kils dilema – ar verta pirkti draudimo liudijimus, ar visgi rizikuoti ir vykdyti veiklą be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo? Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad tokios rizikos faktiškai neįmanoma pamatuoti, kadangi ir vieno rimtesnio įvykio metu padaryta žala gali ženkliai viršyti visos įmonės apyvartą/turtą, todėl tikrai nerekomenduoju tokios rizikos prisiimti. Verčiau reikėtų svarstyti apie galimybę steigti dukterinę įmonę/filialą ES valstybėje narėje su adekvatesne draudimo rinka ir ten registruoti transporto priemonių parką...
mini_3
2017-07-26 Papildomos vairuotojų kasmetinių atostogų dienos
Šiuo metu neegzistuoja viešosios erdvės Lietuvoje, kur vienu, ar kitu rakursu nebūtų analizuojamas nuo 2017-07-01 įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau esant tokiam triukšmingam fonui, dažnai neturinčiam jokios realios prasmės, lieka pamirštamos detalės, o kai kurios jų yra pakankamai svarbios. Be abejonės, Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas yra reikšmingas teisės aktas Lietuvos teisinėje sistemoje, bet nereikėtų pamiršti, kad jį lydi (ir dar lydės) visa eilė poįstatyminių teisės aktų, kuriuose mūsų Vyriausybė gali nustatyti ne mažiau praktikoje reikšmingas tvarkas, terminus ir sąvokas. Vienas tokių teisės aktų – 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (įsigaliojo nuo 2017-07-01)...
mini_2
2017-05-31 Krovinio perkrovimo, nesuderinus su užsakovu, įtaka vežėjo atsakomybei už krovinio apgadinimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2017-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017 pateikė pakankamai reikšmingą išaiškinimą dėl vežėjo atsakomybės už pristatyto krovinio apgadinimą, kuriuo šiek tiek sušvelnino iki šiol teismų nuosekliai plėtojamą praktiką, kad esant menkiausiai vežėjo „savivalei“ pastarojo veiksmai buvo traktuojami kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai.Šiuo atveju, vežėjas perkrovė jam perduotą krovinį bei pakrovė papildomą krovinį, nesuderinęs tokių savo veiksmų su užsakovu. Kaip teisininkas, tokių veiksmų atlikti nerekomenduočiau nei vienam klientui, bet esant dabartinei rinkos situacijai ir būtinybei kuo mažesnėmis sąnaudomis pervežti kuo didesnį krovinio kiekį – tokius veiksmus suprantu.Kadangi pagrindinis krovinys buvo pristatytas užsakovui apgadintas, vežėjui buvo pareikštos pretenzijos dėl jo apgadinimo ir pagrindinis pretenzijos argumentas buvo tai, kad esant perkrautam kroviniui be užsakovo žinios, tokie vežėjo veiksmai automatiškai traktuotini kaip pastarojo didelis neatsargumas ir tokiu atveju netaikytinas CMR Konvencijoje numatytas žalos dydžio apribojimas pagal svorio kilogramą (8,33 atsiskaitymo vieneto SDR).
mini_2
2017-04-28 Dėl įmokos dalies susigrąžinimo TPVCA draudimo sutartyje
Esant dabartinei kainodarai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo rinkoje tampa aktuali ne tik tokio pobūdžio draudimo sutarčių sudarymo kaina, bet ir sąlygos bei galimybės stabdyti jos galiojimą, ir ypatingai – susigrąžinti kuo didesnę jau sumokėtos įmokos dalį nutraukus galiojančią draudimo sutartį. Draudimo sutarties sudarymą ir jos nutraukimą/pasibaigimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad...
mini_2
2017-03-29 Transportuojamų naujų automobilių apgadinimas, pareiga apie tai informuoti pirkėją bei potencialių nuostolių atlyginimo problema
Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) papildymas 6.4311 str., pagal kurį transporto priemonės pardavėjas yra įpareigotas informuoti pirkėją apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2015-10–26 įsakymu Nr. 2B-231 patvirtino motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą. Minėto įsakymo 1.6. punkte irgi numatyta, kad pardavėjas privalo nurodyti eismo, ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Paminėtos nuostatos gal ir nekelia per daug klausimų, kai kalbama apie parduodamą naudotą transporto priemonę ir yra deklaruojama, kad ji parduodama naudota. Situacija atrodo kiek kitaip, kai kalbama apie iš transporto priemonių autorizuotų pardavėjų (autosalonų) parduodamas naujas transporto priemones...
mini_2
2017-03-29 Reikalavimai susitarimams dėl nekonkuravimo
Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja Lietuvos verslo subjektų poreikis gintis teismuose nuo nesąžiningos konkurencijos – jei 2015 metais buvo iškeltos 87 tokio pobūdžio bylos teismuose, tai 2016 - net 196, t.y. bylų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai. Tokį didelį ginčų skaičiaus teismuose šuolį manau sąlygojo ir tai, kad ne visos įmonės teisingai įformina konfidencialumo sąlygas bei nekonkuravimo susitarimus darbo sutartyse. Dėl šios priežasties, ginčai neišsprendžiami be teismo įsikišimo ir tai sąlygoja papildomus laiko bei finansinius kaštus, todėl tikslinga būtų priminti pagrindinius reikalavimus, keliamus susitarimams dėl nekonkuravimo.
mini_2
2017-03-29 Dėl neatsakingo už eismo įvykį asmens pareigų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2017-02-15 byloje Nr. e2AT-19-942/2017 spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo fiziniam asmeniui pateikė išvadas, kurios gali neigiamai įtakoti tiek eismo įvykių faktinių aplinkybių konstatavimą nekviečiant policijos pareigūnų, tiek draudėjų/draudikų tarpusavio santykius. Faktinė eismo įvykio situacija yra daugiau negu standartinė ir aiški – susidūrė du lengvieji automobiliai, tačiau vienas iš jų (kaltininkas) nuvažiavo iš įvykio vietos, o kitas (nukentėjęs, t.y. neatsakingas už eismo įvykį) sekė pastarajam iš paskos. Sustoję abu vairuotojai bandė tartis dėl deklaracijos pildymo, nuostolių atlyginimo ir pan. Tačiau atsakingo už eismo įvykį asmens giminaitis paskambino policijos pareigūnams, kurie atvyko po kelių valandų ir nubaudė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos abu asmenis.
mini_2
2017-02-28 Eurazijos Ekonominės sąjungos muitinės kodeksas
monėms, vykdančioms pervežimus Rytų kryptimi yra pakankamai aktualus nuo 2017-07-01 (planuojama įsigaliojimo data) pradedamas taikyti Eurazijos Ekonominės sąjungos muitinės kodeksas (toliau – EES MK). Šiuo metu galiojančiame Muitų Sąjungos muitinės kodekse yra numatyta pakankamai daug trukdžių, vykdant išmuitinimo procedūras, todėl tikimasi, kad EES MK veikimas panaikins eilę barjerų, supaprastins muitinės procedūrų atlikimo tvarką ir sutrumpins jų atlikimo laiką. Galima būtų išskirti kelias pagrindines EES MK įvedamas naujoves...
mini_2
2017-02-28 Dėl siuntėjo/vežėjo pareigų, esant kliūčių kroviniui pristatyti
Krovinių vežimo praktikoje pasitaiko situacijų, kai dėl objektyvių priežasčių tampa fiziškai neįmanoma pristatyti gavėjui jau į transporto priemonę pakrauto krovinio. Kaip pavyzdį galima pateikti situaciją, kai gabenant krovinį suplanuotu maršrutu paaiškėja, kad vilkiko/priekabos/autovežio aukštis neleidžia saugiai pravažiuoti maršrute esančiu tuneliu/tiltu, arba yra uždarytas remontui kelyje esantis tiltas/tunelis, ir apvažiavime yra kliūčių, neleidžiančių krovinio saugiai nugabenti esamu transportu. Tokiose situacijose automatiškai atsiranda papildomų išlaidų grėsmė, kadangi reikia arba perkrauti krovinį į kitą, arba net kelias kitas, transporto priemones, suplanuoti aplinkinį maršrutą ir t.t. ir pan. Savaime suprantama, kad nei siuntėjas, nei vežėjas nėra linkę tokias papildomas išlaidas parkelti ant „savų pečių“ ir tai sąlygoja ginčus dėl atsakomybės ir galutinio mokėtojo.
mini_2
2017-02-28 Dar kartą apie darbuotojų materialinę atsakomybę
Nors darbuotojų materialinės atsakomybės klausimas yra gana detaliai išnarpliotas tiek Darbo ginčų komisijų išnagrinėtose bylose, tiek visų instancijų teismų praktikoje, visgi darbuotojų materialinės atsakomybės tema buvo, yra ir liks aktuali, kadangi ji yra pakankamai “skausminga“ tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Manau, ši tema itin aktuali transporto paslaugų sektoriui, kadangi darbuotojo (vairuotojo) dispozicijoje atsiduria itin brangus turtas (transporto priemonės, krovinys) ir nuo darbuotojo tiek neatsargių (pvz. eismo įvykis), tiek kartais ir tyčinių veiksmų (gabenama kontrabanda/pabėgėliai ir pan.) įmonės patiria itin didelių nuostolių. Apie materialinės atsakomybės sąlygų pokyčius naujajame LR Darbo kodekse bus galima kalbėti, tik minėtam kodeksui įsigaliojus, tačiau šiuo metu vertėtų atkreipti dėmesį į pakankamai „šviežią“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką.
mini_2
2017-01-30 Nelegalūs imigrantai kroviniuose į Jungtinę Karalystę – opėjanti problema
Vežančios krovinius į Jungtinę Karalystę transporto įmonės nuolatos susiduria su papildoma rizika pervežant krovinius į šią šalį – Jungtinės Karalystės pareigūnų atlikto krovinio patikrinimo metu dažnai randama „nelegalų“. Deja, paskutiniu metu negelbsti ir sprendimas pasiekti JK teritoriją iš Belgijos, ar Nyderlandų uostų, kadangi nelegalių imigrantų problema aštrėja šiose valstybėse. Finansinės pasekmės už aptiktus nelegalius imigrantus vežėjams yra pakankamai skaudžios.
mini_2
2017-01-30 Teismų praktika, daranti įtaką CMR Konvencijoje numatytų ieškinio senaties terminų skaičiavimui
Pervežimų verslo dalyviai (tiek siuntėjai, tiek vežėjai, tiek ekspeditoriai) jau seniai įprato prie pagrindinių ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklių. Pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio nuostatas – taikomas bendrasis 1 metų ieškinio senaties terminas, o tyčinių veiksmų ar veiksmų, prilyginamų tyčiniams veiksmams atveju, taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Verslas ilgą laiką sėkmingai šiais terminais vadovavosi ir retai dėl šio ieškinio senaties skaičiavimo kildavo rimtų ginčų. Tačiau manytina, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio teismai keliais savo sprendimais ilgainiui ginčų šiuo klausimu pagausins.
mini_2
2017-01-30 Veiksmų, įvykus eismo įvykiui, ABC
Savo darbo praktikoje teko susidurti su daugybe eismo įvykių ir su jais susijusių klausimų sprendimu.Apibendrindamas asmeninę patirtį galiu tvirtinti, kad pagrindinės problemos administruojant eismo įvykių metu padarytas žalas kilo tik tais atvejais, kai atsitikus eismo įvykiui nebuvo atlikta elementarių, būtinų veiksmų, arba padaryta klaidų. Toliau bus glaustai išvardinti būtini veiksmai, kuriuos atsitikus eismo įvykiui turėtų atlikti kiekvienas vairuotojas, siekiant, kad vėliau nekiltų jokių klausimų dėl atsakomybės nei draudikui, nei kitam eismo įvykio dalyviui.